Trijų Baltijos šalių parlamentų pirmininkai JAV Kongrese Vašingtone susitiko su Atstovų Rūmų lyderiu Mike`u Johnsonu – įtakingiausiu Kongreso lyderiu, blokuojančiu finansinį paketą su 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako Johnsonui išreiškusi apmaudą, kad Ukraina tapo skaldančiu Amerikos vidaus politikos klausimu, bet pažado dėl paramos Ukrainai Baltijos šalių parlamentų vadovai Vašingtone taip ir neišgirdo.
Priešingai – Ukrainos paramos perspektyvos JAV tampa dar miglotesnės, respublikonams svarstant apskritai nutraukti derybas su demokratais, kaip to reikalauja Donaldas Trumpas.
Jungtinių Valstijų Kongreso koridoriuose – trijų Baltijos šalių parlamentų pirmininkai. Jie bandys įtikinti asmenį, kuris vienas gali nulemti, ar dar gaus Ukraina Amerikos paramą.
Respublikonas Atstovų Rūmų lyderis Johnsonas – galingiausias asmuo Kongrese, jis sprendžia, dėl ko Atstovų Rūmai balsuoja ir dėl ko – ne.
Kongreso Ukrainai anksčiau skirti milijardai išseko visiškai, tačiau balsavimo dėl naujų pinigų į darbotvarkę jis neįtraukia. Delsia, taip naudodamas Ukrainą, kad paspaustų Baltuosius rūmus nusileisti dėl kito, daugeliui respublikonų dabar svarbesnio klausimo – imigracijos apribojimo.
Už uždarų durų Lietuvos Seimo pirmininkė jam sako išreiškusi apmaudą, kad Ukraina čia tapo skaldančiu vidaus politikos klausimu.
„Ar jis jums pažadėjo, kad bus rastas sprendimas dėl Ukrainos?“ – Lietuvos žurnalistai klausė Seimo pirmininkės.
„Na, tokio pažado neišgirdome. Pažadėjo, kad ieškos sprendimų, bet taip pat išgirdome ir daug pastebėjimų apie vidaus politikos aktualijas, apie migrantų antplūdį“, – atsakė Čmilytė-Nielsen.
Antplūdį stabdyti pirmiausia, o tada parama Ukrainai – toks buvo respublikonų reikalavimas demokratams. Derybos dėl naujų migrantų ribojimų truko kelis mėnesius.
Bet dabar, beveik sutarus, Johnsonas sako – susitarimui nepritars.
„Panašu, kad naujas įrankis uždaryti pasienį įsijungtų, tik kai nelegalių sienos peržengimų skaičius per dieną viršytų 5 tūkstančius. Kodėl? Kodėl turėtume tam pritarti?“ – teigia Johnsonas.
Kartu ant plauko dabar pakibo ir $60 mlrd. Ukrainai.
„Kur mes esame, kongresmenai? Kur mes? Slepiamės už pasienio problemos. Štai kas čia vyksta. Ukrainiečių gyvybes naudojame kaip derybinį svertą, kad įgautume pranašumo ginče dėl imigracijos JAV. Tai neteisinga. Tai tragiška“, – pareiškė kongresmenas, demokratas Johnas Garamendi.
Respublikonai apsigalvojo įsikišus Trumpui – jis viešai ragina susitarimą atmesti.
„Susitarimas leis tęsti invaziją į Ameriką, kartu siunčiant milijardus dolerių Ukrainai“, – sako buvęs prezidentas Trumpas.
„Praėjo 397-ios dienos nuo tada, kai patvirtinome paskutinį Ukrainos finansavimo paketą“, – nurodo kongresmenas demokratas Steny Hoyeris.
Pasak kongresmeno, Atstovų Rūmų dauguma palaiko Ukrainą ir už naują paramą nubalsuotų kad ir šiandien, bet respublikonų vadovybė klausimo tiesiog neįtraukia į darbotvarkę.
„Daugiau nei 300 kongresmenų balsavo už pagalbą Ukrainai. Mes nesame tylioji dauguma. Mes suprantame, kad ant kortos stovi pati demokratijos ateitis. Mes esame nutildyta dauguma“, – akcentuoja Hoyeris.
„Washington Post“ šaltinių žiniomis, Baltieji rūmai nebesitiki, kad net ir su nauja milijardine Jungtinių Valstijų parama Ukraina šiemet galėtų atkovoti daug teritorijos, dalį naujų pinigų Baltieji rūmai skirs paramai dešimčiai metų į priekį.
Jungtinių Valstijų akcentuos nebe greitą teritorijos atkovojimą, o ilgalaikį Ukrainos atsparumą prieš Rusiją, tačiau ir tai visiškai priklauso nuo Kongreso finansavimo.
„Spausime Johnsoną garbingai pateikti šį paketą balsavimui“, – sako kongresmenė demokratė Madeleine Dean.
Bet net optimistiškiausi Ukrainos rėmėjai nebesiima prognozuoti, ar pavyks.
