Penktadienį, kovo 23 d., Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, įvyko konferencija, skirta kultūros paveldui. 

Konferencijoje „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“ dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos savivaldybių vadovai, Kultūros paveldo departamento vadovai bei Kultūros ministerijos atstovai, LR Seimo ir Europos Parlamento nariai. 

 Konferenciją organizavo Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija kartu su Europos Parlamento nare dr. Laima Andrikiene. 

L. Andrikienė yra Europos Parlamento parlamentarų grupės „Europos turizmo, kultūros paveldo, Šv. Jokūbo ir kitų Europos kultūros kelių vystymas“ narė.

Kalbėdama apie 2018-ųjų metų paskelbimą Europos kultūros paveldo metais, europarlamentarė pažymėjo, kad šių metų paskelbimo kultūros paveldo metais tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis, stiprinti Europos bendrystės jausmą. „Kultūros paveldas apibrėžia, kas mes esame, apibrėžia mūsų identitetą.  Europą, Europos Sąjungą, taip pat ir Lietuvą, jungia pamatinės, krikščioniškosios vertybės“, – sakė L. Andrikienė. 

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovė Diana Varnaitė sakė, jog „kultūros paveldas net tik turi būti perduotas kitoms kartoms, bet juo turi naudotis ir dabartinė karta, nes tik taip žmonės pajunta savivertę, be kurios apskritai visos vertybės išnyksta“. Ji pabrėžė, kad išsaugant paveldą ypač svarbi privati iniciatyva  ir privačios lėšos.

Europos kultūros paveldo metų koordinatorius Lietuvoje Alfredas Jomantas teigė, kad, kai mokyklose stokoja tinkamo švietimo paveldo srityje, piliečiai „nesuvokia ne tik patys savęs, bet nesuvokia ir kitų tautybių žmonių bei jų kultūrų. Dabar dažnai pilietis, išėjęs į Vilniaus gatves, nesupranta, kur jis yra, o senovės pastatai jam nieko nesako, nes jis nepažįsta savo miesto. Todėl jis nepajėgia suprasti ir kitų miestų bei kultūrų“, – kalbėjo A. Jomantas. Jis atkreipė dėmesį, jog dauguma paveldo objektų, restauruotų Nepriklausomybės metais, buvo sutvarkyti lėšomis, gautomis iš ES struktūrinių fondų, Šiaurės šalių fondų.

Konferencijoje kalbėjusi LR Seimo narė Gintarė Skaistė taip pat pabrėžė paveldo reikšmę ir papasakojo apie savo piligriminę kelionę Šv. Jokūbo keliu. Lietuvoje yra du sertifikuoti Europos kultūros keliai – Šv. Jokūbo ir Žydų Kultūros paveldo kelias.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“. Ja raginama miestų ir rajonų savivaldybes aktyviai organizuoti Europos kultūros paveldo metams skirtus renginius, taip pat prašoma Švietimo ir mokslo ministerijos naujai pažvelgti į kultūros paveldo pažinimą ir jo dėstymą mokyklose, Kultūros ministerijos – stiprinti kultūros paveldo apsaugos sistemą bei ją modernizuoti.

Pridedame rezoliucijos tekstą.

REZOLIUCIJA 

Konferencijos  

„2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė", 

įvykusios 2018 m. kovo 23 d. Vilniuje, 

dalyviai, 

atsižvelgdami į

– Europos Sąjungos sutarties 3.3 straipsnį,Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

– Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018),

– 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno strateginių tvarios Europos išteklių 2014/C 183/08,

pripažįsta, kad:

– kultūros paveldui tenka svarbus vaidmuo, kuriant ir didinant socialinį kapitalą, kadangi jis gali:

a) įkvėpti ir skatinti piliečius dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

b) gerinti žmonių bei jų bendruomenių gyvenimo kokybę ir gerovę;

c) skatinti kultūrų įvairovę ir dialogą, prisidėdamas prie to, kad būtų labiau jaučiamasi platesnės bendruomenės „dalimi", ir prie to, kad tautos geriau suprastų ir gerbtų viena kitą;

d) sudaryti palankesnes sąlygas socialinei įtraukčiai, kultūriniam bei socialiniam dalyvavimui ir skatinti kartų dialogą bei socialinę sanglaudą;

e) suteikti galimybių plėtoti gebėjimus, žinias, kūrybiškumą ir inovacijas;

f) būti veiksminga mokymo priemone formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos, mokymo(si) visą gyvenimą ir profesinio mokymo sistemoje;

–  kultūros paveldas, kaip neatsiejama kultūros ir kūrybos sektorių dalis, daro svarbų ekonominį poveikį, kadangi, be kitų dalykų:

a) jis yra galinga vietos ir regioninio vystymosi varomoji jėga, visų pirma stiprindamas tvarų kultūrinį turizmą;

b) juo remiamas darnus kaimų ir miestų vystymasis ir atkūrimas, kaip rodo daugelio Europos regionų ir miestų iniciatyvos;

c) juo sukuriamos įvairių rūšių darbo vietos;

– kultūros paveldas kultūriniais, socialiniais ir ekonominiais aspektais yra labai vertingas visuomenei; jo svarba 21 a. ir toliau didės; 

– kultūros paveldo išsaugojimas, skatinimas ir tvarus naudojimas kelia nemažai sunkumų, kuriuos reikia spręsti įvairių politikos sričių sprendimų priėmimo procese skirtinguose lygmenyse, pradedant vietiniu bei baigiant europiniu ir tarptautiniu lygmeniu;

ragina:

        – miestų ir rajonų savivaldybes aktyviai organizuoti Europos kultūros paveldo metams skirtus renginius, atskleidžiančius kultūros paveldo vertes, potencialą, parodančius kaip kultūros paveldas gerina gyvenimo kokybę, kuria darbo vietas, išryškina kultūros paveldo panaudojimą tiek vietos, tiek tarptautinio turizmo organizavimui bei vietos verslo skatinimui;

– miestų ir rajonų savivaldybių Švietimo skyrius aktyviai įsitraukti, įtraukti ir skatinti mokyklų vadovus ir mokytojus aktyviai dalyvauti vietos bei rajono kultūros paveldo pažinimo procese, aktyviai jį panaudoti  mokymosi procesuose bei pilietiniam ugdymui, nes tik pažindami, saugodami ir puoselėdami savo kultūros paveldą, galime tikėtis jį perduoti ateinančioms kartoms; 

rekomenduoja:

– miestų ir rajonų savivaldybėms aktyviau jungtis į Europos Tarybos sertifikuotų Šv. Jokūbo kelio ir Žydų Kultūros paveldo kelio Lietuvoje tinklą, o taip pat, pasitelkus vietos bendruomenes, mokyklas, kitas mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, mokslinį potencialą, kūrybines organizacijas aktyviai burtis į kitų svarbių mūsų šaliai kultūros kelių kūrimą (Jogailaičių Europa, Europos žymiausių kapinių, Europos istorinių parkų ir kt.). 

prašo:

– Švietimo ir mokslo ministerijos naujai pažvelgti į kultūros paveldo pažinimo mokyklose potencialą ir jo panaudojimą mokymosi procese, peržiūrint dalykų programas ir jį labiau integruojant į dalykų dėstymą, ypač istorijos dėstymo metu sieti su kultūros paveldo objektais, o neformalaus ugdymo procese skirti kur kas didesnį dėmesį kultūros paveldo pažinimui ir galimybei aplankyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus in situ. Kultūros paveldo pažinimas skatina pilietiškumo jausmą bei formuoja vertybines nuostatas;

– Kultūros  ministerijos, atsižvelgiant į vis didėjantį verslo spaudimą miestuose, saugomose teritorijose, stiprinti kultūros paveldo apsaugos sistemą, ją modernizuoti, labiau pritaikyti prie besikeičiančių poreikių, skiriant didesnį dėmesį kultūros paveldo pažinimui ir sklaidai.

Konferencijoje dalyvavo 65 dalyviai, tarp jų – Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių merai, LR Seimo ir Europos Parlamento nariai, Turizmo informacijos centrų savivaldybėse atstovai, Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos vadovai ir nariai, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos vadovai ir nariai, žiniasklaidos atstovai, Katalikų bažnyčios Lietuvoje atstovai. 

Dalyvavusiųjų vardu įgalioti pasirašyti: 

Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas Rytis Mykolas Račkauskas

Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos valdybos pirmininkas Algirdas Vrubliauskas

Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė