Amerikiečiai sako, kad tinkamiausi kandidatai į prezidentus yra Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton, tačiau jie nemano, kad šie politikai yra sąžiningi ir verti pasitikėjimo.
Toks pasitikėjimo trūkumas, kurį atskleidė naujausia Kvinipiako universiteto apklausa, galėtų būti stulbinantis, jei mes jau nebūtume įpratę apie tai nuolat girdėti – tiek apskritai apie mūsų politikus, tiek apie būtent šiuos du kandidatus. Tačiau naujos apklausos atskleidžia vieną iš akivaizdžiausių iki šiol matytų takoskyrų.
Apklausose surinkęs 27 procentų respondentų, registruotų respublikonų, simpatijas, Trumpas mažiausiai 10 procentų lenkia gausybę savo pirminių rinkimų varžovų. 60 procentų demokratų renkasi Clinton, o toli antrojoje vietoje su 30 procentų palaikymu yra Bernie Sandersas.
Tačiau 60 procentų tos pačios apklausos respondentų sakė nelaikantys Clinton „sąžininga ir verta pasitikėjimo“. 59 procentai respondentų tą patį sakė apie Trumpą. Kvinipiako apklausos direktoriaus pavaduotojas Timas Malloy’us sako, kad ši apklausų atskleidžiama anomalija yra akivaizdi jau kelis mėnesius.
„Mes nuolat matome, kokie prasti Clinton ir Trumpo vertinimai yra „sąžiningumo ir patikimumo“ srityje, tačiau jų stiprios lyderystės įgūdžiai yra vertinami puikiai“, – sako Malloy’us.
Iš tiesų, Clinton ir pastarojoje apklausoje už „stiprias lyderės savybes“ buvo įvertinta taip pat gerai (60 proc.), kaip prastai buvo įvertintas jo sąžiningumas ir patikimumas. Trumpo lyderystės stiprumas taip pat buvo vertinamas palankiai (58 proc. – „taip“, 39 proc. – „ne“).
„Panašu, kad vienas vertinimas nustelbia kitą, – sako Malloy’us. – Kaip kitaip būtų galima paaiškinti tokį neatitikimą?“
Stiprybė kaip svarbiausia lyderio savybė turi ilgą istoriją tiek JAV, tiek visame pasaulyje. Daugelis šalių, ypač sudėtingais laikais, palaikė lyderius, kurie buvo laikomi tvirtais ir ryžtingais – nepaisant to, kad šie politikai kartais buvo labai kontroversiški ir daugeliui kėlė nepasitikėjimą.
Regis, mes dabar savo politinėje rinkimų arenoje stebime būtent tokią situaciją. Tačiau, pažvelgus iš arčiau, abiejų kandidatų patikimumas nebūtinai yra vertinamas tik blogai. Tiek Clinton, tiek Trumpo rėmėjai juos vertina kaip sąžiningus ir patikimus. 90 procentų rinkėjų, planuojančių kitais metais balsuoti už Trumpą, sakė, jog jis yra patikimas ir sąžiningas (priešingai manančių tarp jo potencialių rinkėjų buvo 7 proc.). 84 procentai planuojančių balsuoti už Clinton laiko ją patikima, o su tuo nesutinka 13 procentų.
Žinoma, yra priežasčių, kodėl žmonės balsuoja už kandidatą, kuriuo ne visiškai pasitiki. Tai kartais tiesiog reiškia, jog kandidatą žmogus laiko geriausiu pasirinkimu iš turimų variantų.
Clinton atveju, rinkėjai ją greičiausiai vertina, kaip tikėčiausią laimėtoją visuotiniuose rinkimuose, nepaisant to, kad, Kvinipiako apklausos duomenimis, Sandersas hipotetiniuose duetuose su kai kuriais respublikonais pasirodo geriau už ją.
Trumpo atveju, pasiryžimas jį remti, nepaisant kontroversijų ir abejonių, galimai atskleidžia kito respublikono kandidato, galinčio mesti jam iššūkį, trūkumą. Artimiausias jo varžovas iki šiol buvo Benas Carsonas, tačiau ši apklausa rodo, kad jo rėmėjų skaičius mąžta, o jo buvusius šalininkus pasidalina senatoriai Tedas Cruzas ir Marco Rubio.
Reikia nepamiršti, kad Trumpas ir Clinton pirmauja reitinguose tik savo partijų respondentų dėka. Kvinipiako apklausos metu kandidatų sąžiningumą ir patikimumą vertino abiejų partijų registruoti rinkėjai.
Ir nors Clinton nėra laikoma nei labai sąžininga, nei labai patikima, stulbinantys 63 procentai visų respondentų (ir 60 procentų nepriklausomų rinkėjų) sakė, jog „tikėtina, kad ji nugalės respublikonų nominantą“, kad ir kas jis būtų. Šis skaičius buvo pats didžiausias, kokį surinko kas nors iš visų abiejų partijų kandidatų hipotetiniuose visuotiniuose rinkimuose.
O štai Trumpo pergalę visuotiniuose rinkimuose prieš neįvardintą demokratų nominantą „tikėtina“ laiko tik 46 procentai visų respondentų (nepriklausomi rinkėjai šiuo klausimu pasidalina per pusę).
Apklausa buvo atlikta lapkričio 23-30 dienomis (po lapkričio 13-osios Paryžiaus išpuolių) visos šalies mastu, telefonu imant interviu iš respondentų.
