Žiemos švenčių sezonas jau atėjo, kaip ir jį supantis tradicijų ir mitų laikotarpis, iš kurių turbūt garsiausia yra Kalėdų senelio istorija. Visi vaikai žino stambų raudonskruostį senelį, kuris gyvena Šiaurės ašigalyje ir kasmet per Kalėdas dovanėlėmis džiugina vaikus, skriedamas rogėmis, kurias tempia skraidantys elniai, ir į kiekvienus namus patekdamas pro kaminą. Ši istorija skamba taip netikroviškai, kad keista, jog ja tiki net patys mažiausi vaikai. Tačiau statistika rodo, jog net 83 proc. penkiamečių yra įsitikinę, kad Kalėdų senelis yra tikras.

Niekuo nesiskiria nuo suaugusių?

Visi tėvai žino, kad vaikai iš tiesų yra labai protingi, tad kodėl gi jie tiki tokiomis juokingomis istorijomis? Pasirodo, užtenka pažvelgti į kontekstą.

Įsivaizduokite, kad skaitote straipsnį apie naujai rastą gyvūnų rūšį. Dabar įsivaizduokite, kad skaitote tą straipsnį dviejuose labai skirtinguose kontekstuose – gydytojo priimamajame vartydami mokslinį žurnalą „National Geographic“, ir prekybos centre atsivertę „National Enquirer“, populiarų Amerikos gandų laikraštį. Tikriausiai pirmuoju atveju informacija būsite linkę patikėti labiau, negu antruoju.

Vaikai, atsirinkdami informaciją, taip pat naudojasi panašiais kontekstiniais įrankiais. Yra įrodyta, kad net ketverių metų vaikai gali atskirti tikrą informaciją nuo išgalvotos, priklausomai nuo to, kokiame kontekste ji jiems yra pateikta. Pavyzdžiui, jeigu apie naujai atrastą gyvūnų rūšį jie sužinojo iš pasakos, vaikai bus labiau linkę galvoti, kad tai yra išgalvoti gyvūnai, negu tada, jei apie juos sužinotų darželio pamokoje (moksliniame kontekste).

Tėvai ir kiti vaiko gyvenime esantys suaugusieji paprastai stipriai palaiko Kalėdų senelio mitą. Vienas neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad 84 proc. tėvų prieš Kalėdas nusiveda vaikučius lankyti Kalėdų senio prekybos centre ar kitose vietose. Knygelės apie Kalėdų senelį ir jam žaisliukus padedančius gaminti elfus yra parduodamos milijoniniais tiražais, o Jungtinių Valstijų paštas kasmet skatina vaikučius siųsti asmeninius laiškus Kalėdų seneliui, ir netgi atrašo jiems atsakymus.

Kodėl mes tai darome? Kodėl dėdulė Jonas per kiekvienas Kalėdas slapta lipa ant stogo ir trypia kojomis bei skambina varpeliais? Atsakymas paprastas: nes vaikai nėra linkę tikėti bet kuo, ką mes jiems pasakome, todėl suaugusieji turi pateikti jiems kuo daugiau įrodymų – skambučius ant stogo, Kalėdų senelius prekybos centruose, pusiau suvalgytus sausainius Kalėdų rytą.

Kaip vaikai vertina informaciją

Įvertinus visas šias pastangas, vaikams atrodo praktiškai neracionalu netikėti. O įdomiausia tai, kad, tikėdami Kalėdų seneliu, vaikai stiprina savo kritinio mąstymo įgūdžius. Pirmiausia, jie įvertina informacijos šaltinius – kaip rodo tyrimai, vaikai yra labiau linkę tikėti suaugusiais negu kitais vaikais.

Antra, jie pasitelkia įrodymus (pavyzdžiui, pustuštę pieno stiklinę ir pusiau suvalgytus sausainukus, kuriuos randa Kalėdų rytą), kad padarytų išvadas apie Kalėdų senelio egzistavimą. Panašius įrodymus vaikai pasitelkia vertindami ir kitas fantastines būtybes, tokias kaip Saldainių ragana, kuri lanko vaikus Helovino naktį ir mainais į nesuvalgytus saldainius palieka naujų žaisliukų.

Trečia, tyrimai rodo, kad, vystantis vaikų supratimui apie juos supantį pasaulį, jie aktyviai domisi Kalėdų senelio mito absurdiškumu, ir aiškinasi, kaip, pavyzdžiui, storulis gali sutilpti į mažą kaminą, arba kaip elniai gali skraidyti, tokiu būdu praplėsdami savo žinias apie realų pasaulį.

Sakyti ar ne?

Kai kurie tėvai nerimauja, kad propaguodami Kalėdų senelio mitą, jie kenkia savo vaikams. Tiek filosofai, tiek paprasti tinklaraštininkai vieną po kito kritikuoja taip vadinamą „Kalėdų senelio melą“, o kai kurie netgi tvirtina, kad tai gali lemti amžiną nepasitikėjimą tėvais ir kitais suaugusiais.

Be reikalo – nėra jokių įrodymų, kad tikėjimas ir galutinis nebetikėjimas Kalėdų seneliu daro neigiamą įtaką vaikų pasitikėjimui tėvais. Dar daugiau, vaikai ne tik patys turi įrankių, padedančių jiems išsiaiškinti tiesą, bet ir gali tuos įrankius panaudoti, įsitraukdami į Kalėdų senelio istoriją. Taigi, jeigu jums atrodo, kad šiemet per Kalėdas į namus būtų smagu pasikviesti Kalėdų senelį, taip ir padarykite. Jūsų vaikai nuo to tikrai nenukentės – jie netgi gali kai ko išmokti.

Jacqueline D. Woolley, Teksaso universiteto Ostine psichologijos profesorė