Hillary Clinton politiniai šalininkai aršiai piktinasi respublikonų prasisiekėliu Donaldu Trumpu. Jie baisisi šiurkščiais ir pasibjaurėtinais dalykais, kuriuos jis sako apie moteris. Tačiau labiausiai jie piktinasi tuo, kad didžioji dalis Amerikos tuo nesipiktina. Nėra jokių abejonių, kad Clinton kampanija tikėjosi, jog antitrampiškos nuotaikos po to, kai jis tapo de facto respublikonų nominantu po šalį paplis plačiau. O čia dar respublikonų partijos pirmininkas Reince’as Priebusas leptelėjo, kad Trumpo charakterio ypatumai nėra jau tokie svarbūs.

Kas iš tiesų taip papiktino Clinton stovyklą? Tai buvo nepavykęs bandymas didžiuliu straipsniu „The New York Times“ galutinai įtikinti visus amerikiečius, kaip siaubingai Trumpas visą gyvenimą elgėsi su moterimis. Burbulas sprogo, kai pagrindinė straipsnyje aprašyta „nukentėjusioji“, buvusi Trumpo mergina modelis Rowanne Brewer Lane, pareiškė, kad tiesa straipsnyje buvo sąmoningai iškreipta, kad viskas atrodytų blogiau nei iš tiesų buvo.

„Jie hiperbolizavo tai, kas jiems pasirodė neigiama, – sakė Brewer Lane. – Man nepatinka, kad iš straipsnio atrodo, jog mano patirtis su Donaldu Trumpu buvo neigiama, nors taip nebuvo, ir aš taip nesakiau.“

Tai nereiškia, kad mes dabar imsimės ginti Trumpą, ar įrodinėti, koks jis diplomatiškas, nekategoriškas ir niekada nieko neįžeidžiantis asmuo. Ne, mes tik norime pabrėžti, kad prieš bandant kažką pavaizduoti neigiamoje šviesoje ir piktinantis, kad rinkėjams tai nerūpi, reikia kartais pažiūrėti į veidrodį ir nebemeluoti sau apie savo veiksmus ir poelgius.

Visi, išskyrus fanatiškiausius Trumpo rėmėjus ir sąmoningai nenorinčiuosius nieko žinoti, šiuo metu jau turėtų būti supratę, kad Trumpas respublikonų nominantu tapo todėl, kad respublikonų partijos elitas melavo rinkėjams ir manipuliavo jais tiek ilgai, kad šie nebetiki nė vienu jų žodžiu.

O Clinton yra demokratų kandidatė todėl, kad nors ji yra pavargusi, išsikvėpusi, nuolat keičianti nuomonę ir priklausanti pačiai demokratų grietinėlei, ji vis dar žino, kaip laimėti senu geru demokratų būdu. Ją remia Obama. Ją remia absoliuti dauguma demokratų superdelegatų, vildamiesi, kad už aklą ištikimybę ir jiems bus atriekta pagal nuopelnus.

Tačiau net demokratų rinkėjai nekvestionuoja, ar Hillary Clinton tikrai yra geriausias variantas demokratams ir visai Amerikai. Vietoj to, jie išgyvena, jaudinasi ir piktinasi, kodėl nėra masinio pasipiktinimo ir pasipriešinimo Trumpui. Nejau kitiems nerūpi, kad jis taip bjauriai elgiasi su moterimis? Nejau niekam nebesvarbu politiko moralė, jo charakteris, jo žmogiškosios savybės?

Leiskite jums kai ką priminti. Billas Clintonas. Atsimenate pareiškimus, ataidinčius iš praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio? „Tai tik seksas“, „Visi tai daro“, „Tai asmeninis reikalas“. O atsimenate šį pareiškimą: „Jei treilerių parke pamojuosite šimto dolerių banknotu, maža kas gali prisistatyti“? Šie nemirtingi žodžiai priklauso Jamesui Carville’iui, artimam Clintonams politikos komentatoriui, nustačiusiam toną tam, kaip Clintonai elgsis su moterimis, drįsusiomis apkaltinti buvusį prezidentą Billą Clintoną seksualiniu priekabiavimu.

Moteris, kurią Carville’is turėjo galvoje buvo Paula Jones. Ji nebuvo nei įtakinga, nei turtinga. Ji tebuvo eilinė dirbanti moteris, nukentėjusi nuo Billo Clintono seksualinio priekabiavimo, kai šis buvo Arkanzaso gubernatoriumi. Ji buvo viešai Clintono patarėjų išvadinta „treilerių parko šiukšle“, už pinigus galinčia išgalvoti kaltinimus Clintonui.

Tačiau ji nemelavo. Seksualinio priekabiavimo byla buvo tokia aiški ir akivaizdi, kad jei jis būtų įmonės vadovas privačiame sektoriuje, būtų garantuotai atleistas. Tačiau Hillary ir Billas, pasirūpino, kad kaltininkėmis taptų Jones ir būrys kitų moterų, tarp kurių buvo Juanita Broaddrick, Kathleen Willey ir Monica Lewinsky. Billas Clintonas to vardan net melagingai liudijo, jau būdamas prezidentu.

Tačiau seksualinis priekabiautojas ir melagis Billas Clintonas buvo ne tik apgintas, bet ir politiškai reabilituotas. Tuo pasirūpino daugelis tų pačių aukščiausio rango demokratų, aktorių ir feminisčių, dabar pykstančių ant Trumpo. Tačiau žala buvo padaryta. Clintonai įtikino amerikiečius, kad moralė ir asmeninis charakteris nesvarbu. Tai – asmeninis reikalas.

Iš esmės jie padėjo užgimti tokiam fenomenui kaip Trumpas. Hillary, savo ambicijų vardan saugodama Billą, stovėjo prie šio fenomeno ištakų. Taip, amerikiečiai Trumpo asmeniu nesipiktina. Bet juk tai – kiekvieno rinkėjo asmeninis reikalas, tiesa?