Ar riaušės Fergusone taps kovos su rasine neteisybe kulminacija ar liks tik menkute išnaša kokio nors ateities studento baigiamajame darbe apie XXI a. pradžios socialinius neramumus? Atsakymą galima rasti 1970 metų gegužės mėnesio įvykiuose.
Greičiausiai esate girdėję apie susišaudymą Kento valstybiniame universitete: 1970 m. gegužės 4 d. Ohajo nacionalinė gvardija paleido ugnį į protestuojančius studentus. Per 13 sekundžių trukusias šaudynes buvo nužudyti 4, o sužeisti dar 9 studentai, iš kurių vienas visam laikui liko paralyžuotas. Šokas ir atgarsiai visuomenėje išaugo į nacionalinio masto streiką, apėmusį 4 mln. studentų, dėl ko teko uždaryti 450 studentų miestelių. Praėjus penkioms dienoms po įvykio 100 tūkst. protestuotojų susirinko Vašingtone, o šalies jaunimas mobilizavosi ir reikalavo baigti Vietnamo karą, rasizmą, seksizmą ir aklą tikėjimą valdžia.
O štai apie kitą įvykį jūs greičiausiai nesate nieko girdėję. Gegužės 14 d., vos 10 dienų po aprašytų įvykių, daugiausiai juodaodžių studentų lankomame Misisipės Džeksono valstybiniame universitete policija nušovė du juodaodžius studentus ir sužeidė dar 12. Jokios reakcijos nebuvo. Niekas nemobilizavo šalies, o šį įvykį paslėpė istorijos dulkės.
Tam, kad toks pats likimas neištiktų Fergusono įvykių, mes turime į juos žiūrėti ne kaip į eilinę sisteminio rasizmo išdavą, o veikiau kaip į bręstantį karą tarp skirtingų socialinių JAV klasių. Būtent nykstanti vidurinioji klasė ir didėjantis skurdžiai gyvenančių amerikiečių skaičius yra didžiausia socialinė problema šiandienos Valstijose.
Sutelkiant dėmesį tik į rasinį riaušių Fergusone aspektą, būtų įmanoma diskutuoti apie diskriminaciją ir policijos turimų įgaliojimų viršijimą. Rasizmo aspektas atitrauktų nuo daug didesnės ir rimtesnės problemos, kuri yra gaji mūsų šalyje.
Policininkai dažnai nuožmiai reaguoja ne tiek į rasinių mažumų atstovus, bet į skurdžiai gyvenančius asmenis. Nors JAV vargšai dažnai asocijuojami su rasinėmis mažumomis ir nusikaltėliais, tačiau toks įsitikinimas klaidingas.
Oficialiais duomenimis, apie 50 mln. amerikiečių laikomi skurdžiai gyvenančiais. Visi šie žmonės, jeigu būtų vieninga ir gerai organizuota jėga, galėtų sėkmingai siekti bendrų ekonominių tikslų.
Dėl to turtingiausi asmenys yra suinteresuoti, kad tai niekada nenutiktų. Socialiai jautrūs klausimai, tokie kaip abortai, imigracija ar ginklų kontrolė, yra panaudojami visos skurdžiai gyvenančios klasės skaldymui.
Dar vienas būdas, stengiantis palikti visus 50 mln. tarpusavyje susiskaldžiusius, yra dezinformacijos pasitelkimas. Neseniai žurnalistinės iniciatyvos „PunditFact“ atlikto tyrimo duomenimis, išsiaiškinta, kad apie 60 proc. per TV kanalus „Fox“ ir „Fox News Channel“ paskelbiamų teiginių yra neteisingi.
Kanaluose „NBC“ ir „MSNBC“ šis skaičius siekia 46 proc. Pavyzdžiui, įsiplieskus riaušėms Fergusone, per „Fox News“ laidą buvo parodyta juodai balta Martino Lutherio Kingo (MLK) nuotrauka su prierašu „Pamirštant MSL žinutę, Misūryje protestuotojai smurtauja“.
Sekant tokia logika, šis kanalas George'ui Bushui nusprendus įsiveržti į Iraką turėjo pademonstruoti užrašą „Pamirštant Jėzaus Kristaus žinutę, JAV užmiršo atsukti kitą skruostą ir žudo tūkstančius“. Dėl tokios priežasties žiūrovai negali priimti sprendimo turėti savo požiūrio, jiems jis yra įbrukamas.
Aštrėjančius santykius tarp skirtingų socialinių sluoksnių gerai atspindi ir statistika. Skurdžiai gyvenančių amerikiečių skaičius auga. 2012 m. Pew tyrimų centro duomenimis, tik pusė JAV namų ūkių laikomi gaunančiais vidutines pajamas, t.y. šis skaičius nuo XX a. 8 dešimtmečio sumažėjo 11 proc.
Be to, viduriniosios klasės asmenų pajamos per pastaruosius dešimt metų sumažėjo penkiais procentais, o bendro turto vertė sumenko 28 proc. Vos 23 proc. mano, kad išėję į pensiją turės pakankamai lėšų pragyvenimui. Kitaip tariant, vis mažiau žmonių tiki garsiąja amerikietiškąja svajone ir kartojama mantra, kad sunkus darbas yra raktas į sėkmę.
Būtina sukurti konkrečią veiksmų programą, ką ir kaip reikia pakeisti visuomenėje, kad Fergusono įvykiai daugiau nebepasikartotų.
Vietoje to, kad susivienytų, skurdžiai gyvenantys žmonės toliau yra kiršinami ir savo energiją eikvoja kovai vieni su kitais dėl skirtingų pažiūrų.
Vidurinioji klasė privalo prisijungti prie skurdžiai gyvenančiųjų asmenų, o baltieji amerikiečiai turi prisijungti prie afroamerikiečių tam, kad masinėse demonstracijose reikalautų teisingumo, lygybės ir vienodų galimybių.
