Šeštadienį Lietuva pasitraukė iš Kinijos suburtos bendradarbiavimo grupės „17+1” ir paragino kitas Vidurio Rytų Europos valstybes padaryti tą patį. Valstybinė Kinijos žiniasklaida pašiepė Lietuvą, pabrėždama šalies dydį, mažas prekybos apimtis ir pareiškė, esą sprendimas priimtas dėl to, kad Pekinas suartėja su Maskva.
Kinijos komunistų partijos dienraščio „People‘s Daily“ leidžiamame leidinyje anglų kalba „Global Times“ pasirodė straipsnis kuriame teigiama, kad Lietuvos pasitraukimas iš formato nepaveiks šios grupės darbo, o kitos šalys esą neseks Vilniaus pavyzdžiui. Anksčiau Lietuvos politikai sakė, kad dar bent kelių Vidurio Europos šalių lyderiai svarsto trauktis iš „17+1“.
„Priešingai, (Lietuvos) pasitraukimas gali padėti sumažinti nuostolių mechanizme“, – leidiniui sakė Kinijos socialinių mokslų akademijos ekspertas Liu Zuokui. Esą Lietuva „17+1” formatui davė nedaug, pastaruoju metu „metėsi į gaujas su kitomis Baltijos regiono šalimis ir kėlė neramumus“. Šalių prekybos mastai yra nedideli, todėl po Lietuvos pasitraukimo tariamai Kinija tik dar geriau bendradarbiaus su likusiais partneriais regione.
Straipsnyje taip pat teigiama esą Lietuvą pasitraukti iš šio formato paskatino Pekino įvestos sankcijos Europos politikams, tarp kurių ir Seimo narė Dovilė Šakalienė bei 3 lietuvių diplomatai.
„Politiniais ir saugumo klausimais Lietuva jaučia baimę buvusiai Sovietų Sąjungai ir Rusijai. Taigi, kai Kinija ir Rusija strategiškai artėja, dėl šios baimės Lietuva turi laikytis tam tikro atstumo nuo Kinijos“ – „Global Times“ sakė Kinijos tarptautinių santykių instituto ekspertas Cui Hongjian.
Tuo tarpu kitame „Global Times“ redakcijos parengtame nuomonių skilties straipsnyje pabrėžiama, kad Lietuva nuo pat Nepriklausomybės atgavimo yra nusiteikusi radikaliai, nors tai viena mažiausiai gyventojų Europoje turinčių valstybių.
Esą Lietuvą galima įvardinti kiniška idioma „niekinga bjaurybė“, bet ant šalies pykti nereikėtų – Lietuva turi mažiau gyventojų nei „vieno iš didžiųjų Kinijos miestų rajonas“. Todėl esą Vilniaus pozicija Kinijos atžvilgiu yra tik simbolinė bei atkartoja Vašingtono laikyseną.
„Kai tokia maža valstybė yra agresyvi, aktyviai siekia tapti įrankiu didžiųjų galių žaidime, ji prisikvies bėdos“ – rašoma „Global Times“ straipsnyje.
Lietuvos Seimo priimtą rezoliuciją, kuria Pekino vykdomos represijos prieš Sindziange gyvenančius uigūrus įvardinamos genocidu, Kinijos vadovai pavadino kišimusi į šalies vidaus reikalus. Anksčiau šis Kinijos valdžios leidinys jau kaltino Lietuvą siekiant tapti „Vakarų pėstininku“, prieš tai Lietuvai ir regiono šalims klijavo „Vašingtono pakalikų“ etiketę.
„Mūsų požiūriu, dabar tinkamas metas ES judėti nuo skaldančio „16+1“ formato prie vienijančio, todėl daug efektyvesnio, „27+1“ formato, – savaitgalį ELTA nurodė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – ES yra stipriausia, kai visos 27 valstybės narės veikia vieningai su ES institucijomis.“
Ministras komentavo, kad toks formatas neatitinka Europos solidarumo dvasios ir sudėtinga paaiškinti, kad bendrijos valstybės turėtų dalyvauti tokiame formate.
„Mes įvertinome mūsų santykių su Kinija, ekonominių santykių, pirmiausia, ekonominį laikotarpį ir nematome didžiulio proveržio, kuris būtų sąlygotas mūsų dalyvavimo šiame formate. Dėl to ir yra priimtas sprendimas toliau nedalyvauti. Tą pasakius, iš tikrųjų, toliau matau galimybę kurti ir prisidėti kuriant formą 27+1, kuriame dalyvautų visos ES valstybės. Toks formatas atitiktų tiek Lietuvos, tiek ES interesus“, – kalbėjo ministras.
