Ką reikėtų daryti, kad JAV mokyklose mokinių mokymosi rezultatai taptų geresni? Šį klausimą nuolatos sprendžia įvairiausios už švietimą ir mokymą šalyje atsakingos institucijos, skirtingais požiūriais ir pjūviais nagrinėja tyrėjai.
Vienas iš bandymų spręsti visiems aktualią problemą – 2014 m. gruodžio mėn. „American Sociological Review“ paskelbtos tyrimo ataskaitos išvados, kuriose teigiama, jog norint pasiekti geresnių rezultatų, būtina liautis beatodairiškai šalinus iš mokyklų „problemiškus“ mokinius.
Indianos universiteto profesorės Brea L. Perry ir Kentukio universiteto profesoriaus Edwardo Morriso tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklose, kuriose dažnai stengiamasi „atsikratyti“ prastai besimokančiųjų, net ir tų mokinių, kurie lieka mokykloje, mokymosi rezultatai tampa blogesni. Tyrėjai daro išvadą, kad prastus pažymius gaunančių ir netinkamai besielgiančių mokinių šalinimas iš mokyklos gali turėti neigiamo poveikio mokinių, kurie lieka mokytis toje pačioje mokykloje, testų vertinimo rezultatams. Ir tik tose mokyklose, kuriose nepažangūs bei netoleruojamo elgesio mokiniai šalinami kraštutiniais atvejais, toks neigiamas poveikis yra mažesnis.
Norėdami išsiaiškinti mokymosi rezultatų ir mokinių šalinimo ir mokyklos koreliaciją, tyrėjai šešis semestrus stebėjo ir tyrė 16000 Kentukio valstijos vidurinių mokyklų mokinių mokymosi rezultatus pagal tris kartus per metus atliekamo valstijoje testo atsakymų vertinimus. Prof. Brea L. Perry ir prof. Edwardas Morrisas kontroliavo tyrimų imtis, atsižvelgę ir įvertinę tokius veiksnius, galinčius turėti įtakos galutiniams rezultatams, kaip mokinių šeimų turtinė padėtis, svaigalų vartojimas ar netinkamas elgesys, kad nepalankios aplinkybės nebūtų siejamos su mokinių mokymosi rezultatais.
Tyrimo rezultatai parodė, kad prastai besimokančiųjų šalinimas iš mokyklos turi nemažą neigiamą poveikį mokinių testų rezultatams ir ypač tose mokyklose, kuriose nėra užfiksuota dažnų smurto, patyčių ar kitokio nusikalstamo pobūdžio elgesio atvejų. „Jeigu pašalintų iš mokyklos mokinių skaičius yra nedidelis ar vidutiniškas, tokios nuobaudos poveikis nėra duodantis nei naudos, nei žalos, – teigia prof. Brea L. Perry. – Tačiau kai ši nuobauda imama taikyti pernelyg dažnai, imamas matyti jos poveikis likusiems mokykloje mokytis mokiniams.“
Taip pat tyrėja pridūrė, kad „didelis šalinamų iš mokyklos mokinių skaičius turi neigiamo poveikio visose mokyklose, tačiau ypač daug žalos atneša toms mokykloms, kuriose nusikalstamų veiksmų lygis yra žemas“. Tyrėjai nustatė, jog daugiausia žalos tokia nuobauda pridaro tuomet, kai mokiniai ją suvokia kaip neteisėtą, pernelyg dažnai ir griežtai taikomą ar netinkamą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad mokykloje, kurioje paprastai pakankamai gera padėtis, bet mokiniai yra iš jos pašalinami ganėtinai dažnai, tikėtinas geras skaitymo gebėjimų rezultatas vidutiniškai sumažėja nuo maždaug 54 proc. (esant mažam ar vidutiniškam šalinamų mokinių skaičiui) iki 28 proc. (kai iš mokyklos pašalinama daug mokinių). Tyrėjai padarė išvadą, kad dažnai taikoma tokia nuobauda „gali sukelti didesnį baimės jausmą, be to, sukuria nestabilią, socialiai suskaidytą aplinką klasėje“.
Atlikto tyrimo išvadose nurodyta, jog šalinimas iš mokyklos turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, kai gresia pavojus mokinių saugumui. Taip pat buvo nustatyta, kad mokyklose, kuriose buvo įgyvendinta jų pačių parengta tokių nuobaudų mažinimo programa ir kuriose prasižengę mokiniai, užuot buvę išsiųsti iš mokyklos, būdavo prašomi joje pasilikti ir ruošti namų darbus, testų rezultatai pagerėjo.
Taigi, darbas su kiekvienu mokiniu, o ne nusišalinimas nuo problemų sprendimo, yra vienas iš būdų, padedančių JAV mokyklose gerinti mokymosi pasiekimus.
