Nuo vasario 24 d. prasidėjusios invazijos į Ukrainą Maskva grumiasi su nelauktai griežtų sankcijų padariniais ekonomikai ir gausia Vakarų politine bei karine pagalba Kyjivui, kuri jai buvo ne mažiau netikėta.
Kinija daug ko gali pasimokyti iš Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Pekino politikos formuotojai atidžiai stebi Vakarų veiksmus Maskvos atžvilgiu, kad geriau įsivaizduotų galimą reakciją Kinijos invazijos į Taivaną, kurį Pekinas laiko savo teritorija ir kuriam grasina įsiveržimu, jei Taipėjus atsisakys paklusti jo nurodymams, atveju.
Pasak CŽV direktoriaus Williamo Burnso, gegužės 7 d. davusio interviu „Financial Times“, Pekinas iki šiol jaučiasi „išmuštas iš vėžių“ dėl Rusijos invazijos padarinių, nes griežta Vakarų reakcija į Maskvos veiksmus buvo netikėta Kinijos vadovybei ir gali turėti įtakos jos skaičiavimams Taivano atžvilgiu.
Tačiau Burnsas pridūrė netikintis, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atsisakys seniai puoselėtų planų perimti Taivano kontrolę.
Tad ko gi Pekinas pasimokė iš karo Ukrainoje?
Panašu, kad Kinijos vadovybė sieks dar labiau stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis – tendenciją, kuri jau buvo pakankamai pažengusi, tačiau dėl karo Ukrainoje Pekinui tapo būtina. Tuo tarpu Kinijos bendrovės elgiasi atsargiai, bendraudamos su Rusijos įmonėmis, kurioms taikomos sankcijos, nepaisant to, kad Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario mėnesį paskelbė apie „beribę“ abiejų šalių partnerystę.
Didėjant Pekino susirūpinimui, kad Vakarai gali pradėti blokuoti Kinijos ekonomiką sankcijomis ir nuobaudomis, panašiomis į tas, kurios taikomos Rusijai, RFE / RL pakalbino investicijų banko „Natixis“ vyriausiąją ekonomistę Azijos ir Ramiojo vandenyno šalims Alicią Garcią-Herrero.
– Pastaruoju metu matėme pasirodžiusią informaciją, kad mažesnės Kinijos naftos perdirbimo gamyklos, su nuolaida perka Rusijos naftą. Ką apie tai manote ir ką iš to būtų galima spręsti apie Kinijos veiksmus Rusijos ekonomikos atžvilgiu ateityje?
– Nėra aiškaus atsakymo į šį klausimą. Kinija, bent jau iš pažiūros, su Rusija elgiasi labai draugiškai. Jei žiūrėsime į žodžius, o ne į veiksmus, naratyvas išties labai pozityvus tiek oficialiuose sluoksniuose, tiek žiniasklaidoje; tačiau iš tikrųjų Kinija nėra tokia ryžtinga ir stengiasi visais įmanomais būdais išvengti antrinių Jungtinių Valstijų sankcijų.
Matome, kad, kalbant apie bankus, jie apskritai nustojo siūlyti akredityvus Rusijai. Taip pat iš nuogirdų žinome, kad kai kurios mažesnės Kinijos naftos perdirbimo įmonės perka rusišką naftą dažnai su nuolaida. Bet aš to nelaikyčiau visapusės paramos įrodymu, nes Indija ir daugelis kitų šalių daro tą patį. Todėl nemanau, kad tai yra kažką iš esmės keičiantis veiksnys.
Iš tiesų situaciją galėtų pakeisti Kinijos eksportas į Rusiją, reikiamų prekių, t. y. puslaidininkių, ypač komercinių ir karinių sintezės puslaidininkių, eksportas, nes žinome, kad Rusijai jų reikia karinei įrangai gaminti. Bet tai gali būti daug sunkiau susekti.
Iš to, ką galime atsekti, galėčiau teigti, kad apskritai Kinija elgiasi gana atsargiai. Jei Pekinas bus priverstas rizikuoti, jis tai darys ten, kur jo paramos labiausiai reikia Rusijai, ir nemanau, kad tai bus energijos importas, nes jis visada gali jos gauti su nuolaida.
– Atrodo, kad kai kurie investuotojai traukiasi iš šalies ir yra pranešimų, kad Kinijos reguliuotojai surengė skubų susitikimą su šalies ir užsienio bankais, kad aptartų, kaip būtų galima apsaugoti užsienyje esantį šalies turtą nuo galimų JAV sankcijų, panašių į tas, kurios taikomos Rusija už invaziją į Ukrainą. Tad kaip karas Ukrainoje veikia Kinijos ekonomiką?
– Pirmiausia reikia pastebėti, kad be Rusijos ir karo Kinija išgyvena savo pragarą dėl COVID-19, kuris yra didžiulis sukrėtimas šaliai. Taigi, mano nuomone, sunku šiuos veiksnius atskirti. COVID-19 ir [su juo susiję karantinai] yra daug didesni smūgiai ekonomikai. Todėl net jei dviprasmiška Kinijos pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu galėjo turėti įtakos šalies ekonomikai, mes to nepamatysime, nes COVID-19 turėjo kur kas didesnės įtakos.
Tačiau be šio tiesioginio poveikio buvo gana didelis investuotojų portfelio nutekėjimas iš Kinijos kovo ir balandžio mėnesiais. Taigi galima sakyti, kad tai ženklas, jog investuotojai bijo sankcijų, nors aš manau, kad galima rasti ir daug kitų paaiškinimų. Pavyzdžiui, išnyko pajamingumo skirtumas su Jungtinėmis Valstijomis, nes JAV iždo obligacijų pajamingumas jau viršija 3 procentus, todėl nuvertėjant valiutai, tiesiog nėra prasmės šiuo metu laikyti Kinijos obligacijas. Dėl to man sunku pasakyti, ar Kinija tikrai kenčia dėl savo pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Greičiau sakyčiau, kad Pekinas nerimauja dėl to, kas gali nutikti Kinijai dėl Ukrainos, o tai nebūtinai yra tiesiogiai susiję.
Manau, kad tai yra svarbiausia. Kalba labiau eina apie tai, kaip Kinija gali reaguoti. Iš tikrųjų bendrą vaizdą gali pakeisti baimė dėl to, kas gali nutikti Kinijai ir kaip, o ne sankcijos.
Kalbant apie neeilinį posėdį, kurį, kaip pranešama, sušaukė Kinijos liaudies bankas dėl to, ką daryti sankcijų Kinijai atveju, mes turime labai nedaug iš jo nutekėjusios informacijos, todėl sunku suprasti, apie ką jame buvo diskutuojama. Visgi, sprendžiant iš turimos informacijos, tai tikrai nebuvo antrinės sankcijos. Manau, kad Kinija labiau nerimauja dėl to, kas atsitiks, jei Pekinas imsis kokių nors veiksmų Taivano atžvilgiu.
Skaitant nutekintą informaciją susidaro įspūdis, kad daugiau buvo kalbėta apie Kinijos užsienio valiutos atsargų apsaugą. Tai reiškia, kad ji iš tikrųjų ruošiasi panašiam į Rusijos scenarijui, bet naudodama steroidus, nes Kinijos užsienio valiutos atsargos yra daug kartų didesnės už Rusijos.
Ir nerimas dėl to iš tiesų gali paskatinti Kiniją priimti sprendimus, kurie gali būti labai svarbūs pasauliui, pavyzdžiui, pradėti atsisakyti JAV iždo obligacijų. Taigi, tai netiesiogiai susiję su karu Ukrainoje, bet nėra tiesioginė jo išdava. Manau, svarbu atsižvelgti į tai, kad visas pasaulis šiuo metu mokosi iš Vakarų reakcijos į Rusijos invaziją, o Kinijos atveju tai net galima pavadinti preventyvia reakcija, pagrįsta tuo, ko ji mokosi iš šio karo.
– Akivaizdu, kad ateitį nuspėti labai sunku, bet kokia yra reali prognozė, ko galime tikėtis iš Kinijos ekonominiu požiūriu ir santykiuose su Rusija?
– Manau, kad Kinija ir toliau priims atsargius, izoliacinius sprendimus. Tai jau galėjome stebėti, įdiegiant internetą blokuojančią Didžiąją ugniasienę, ir vykstant prekybos karui su Jungtinėmis Valstijomis, kuris prasidėjo valdant JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai.
Pekinas jau kūrė kliūtis, bet šis procesas paspartėjo dėl Trumpo ir COVID-19, tada dėl karo Ukrainoje ir vėl dėl COVID-19 Kinijoje. Nemanau, kad ir ši tendencija keisis. Jei manęs paprašytų patarti Kinijos Vyriausybei – nors labai abejoju, kad taip nutiks, – ką daryti, kad sumažėtų sankcijų rizika, patarčiau, kad būtų elgiamasi priešingai nei dabar. Jiems reikėtų didinti tarpusavio priklausomybę, nes tai yra jų svertas Vakarų atžvilgiu. Jie šitų dalykų nemato dėl to, kad jau yra įsigalėjęs toks labiau izoliacinis mąstymas.
Bet grįžkime prie Rusijos, kurios mąstysena taip pat yra labai panaši. Dėl to ji ir yra strateginė partnerė, tik tiek, kad atsitiktinė. Pekinas ir Maskva suvokia, kad pasaulį mato labai panašiai, per tokio paties mąstymo prizmę, ir tai juos suartino, bet manau, kad svarbu pažymėti, jog tokios atsitiktinės partnerystės netrunka labai ilgai, ypač turint omenyje Rusijos ir Kinijos istoriją. Sąlygos, leidusios joms tapti partnerėmis, laikui bėgant gali keistis, o prasidėję pokyčiai vystosi labai sparčiai.
Manau, kad Rusija ir Kinija neišvengiamai suartės, bet tai nėra jų pasirinkimas. Tai draugystė iš išskaičiavimo. Jos yra atsidūrusios panašioje situacijoje ir net nenoriu sakyti, kad jos buvo įstumtos į šią situaciją daugiausia dėl savo pasaulio matymo.
O Vakarams, manau, svarbu suprasti priežastis, kodėl taip įvyko, nes be Kinijos ir Rusijos, yra ir daugiau šalių, kurios stebi ir [kurios] gali pradėti panašiai jaustis.
