Nuo finansinių rinkų Kinijoje krizės iki korporacijų pirkimo bumo JAV – 2015-ieji buvo labai netolygios ekonomikos metai. Rugpjūtį jau netgi atrodė, kad pasaulis eina link dar vieno globalinio kracho, tačiau, laimei, katastrofos buvo išvengta.
Neseniai FED padidinus savo palūkanų normą, JAV pasiuntė pasauliui žinią, kad didžiausia pasaulio ekonomika pagaliau atsitiesia po 2008-ųjų finansinės krizės, tačiau apie įtaką kitoms šalims ir finansinėms rinkoms galime tik spėlioti. Štai didžiausi praėjusių metų ekonomikos pakilimai ir nuopuoliai.
Graikijos krizė
Graikijos krizė pirmąjį metų pusmetį grasino išardyti eurozoną ir sukrėsti viso pasaulio finansines rinkas, tačiau, rugpjūčio viduryje, šaliai pasirašius trečiąjį jos gelbėjimo planą, įtampa sumažėjo.
Jeanas-Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos prezidentas, tuomet pasakė: „Praėję šeši mėnesiai buvo sudėtingi. Mes žvelgėme į bedugnę. Tačiau šiandienos žinutė yra garsi ir aiški – Graikija yra ir visuomet liks eurozonos nare.“
Dėl šito mes dar nesame visiškai tikri.
Kinijos krizė
Nepaisant viso to nerimo dėl Graikijos ir eurozonos, pasaulio rinkas 2015-aisiais labiausiai sukrėtė Kinijos ekonomikos nestabilumas, smarkiai nukritus pagrindiniam šalies Šanchajaus sudėtiniam indeksui, iš pradžių birželį, o po to – rugpjūtį.
Vieną gražią rugpjūčio dieną Kinijos rinka smuko net 8,5 %, arba daugiausiai nuo 2007-ųjų, ir smogė prekių kainoms visame pasaulyje, investuotojams baiminantis, kad Kinijos ekonomikai galiausiai pritrūko kvapo. Turint omenyje tokį sukrėtimą, šiek tiek stebina tai, kad šiuos metus Šanchajaus indeksas baigia su 13 % pakilimu, nors apskritai jis ir yra apie 30 % žemesnis negu per didžiausią savo pakilimą birželį.
Nepaisant šiokio tokio stabilumo nuo rugpjūčio, nerimas dėl Kinijos nemažėja. Štai Londone įsikūrusi biržos maklerių grupė „Panmure Gordon“ dėl naujų sutarčių bangos išsausėjimo kaltina būtent Kinijos krizę ir toli gražu nėra vienintelis verslas, nukentėjęs nuo antros didžiausios pasaulio ekonomikos susvyravimo.
Krentanti naftos kaina
„Brent“ žaliavinės naftos kaina, 2014-ųjų birželį siekusi $116 už barelį, šių metų pradžioje nukrito žemiau $50 ir nerodo jokių atsigavimo ženklų. Šių metų pabaigoje ji pasiekė 11-os metų žemumas - $36.05 už barelį. Kredito reitingavimo agentūra „Moody‘s“ taip pat sumažino savo naftos kainos prognozę kitiems metams $10, nuo $53 iki $43 už barelį, dėl ir toliau išlaikomų aukštų pasiūlos lygių, kuriuos dar labiau sustiprino sankcijos prieš Iraną ir JAV naftos eksporto draudimo panaikinimas.
Žemos naftos kainos padėjo sumažinti infliacijos lygį daugumoje pasaulio ekonomikų ir teoriškai padidina gyventojų išlaidas kitoms prekėms. Tačiau žymiai mažesnės kainos taip pat turėjo įtakos energetikos įmonių gyvavimui.
Šveicariškos ekonomikos metai
Šveicarijos centrinis bankas retai kada rizikuoja, bet 2015 m. sausio pradžioje jis sukėlė precedento neturintį šoką, kai netikėtai panaikino savo prieš trejus metus priimtą draudimą sieti franką su euru. Tai buvo taip netikėta, kad net ir paprastai diskretiška Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde pasakė buvusi „kiek nustebinta“, jog nebuvo iš anksto informuota. Lygiai taip pat nustebo ir Europos centriniai bankai, o franko kursas euro atžvilgiu pašoko 13,8 %.
Draudimą Šveicarija buvo priėmusi 2011-aisiais, kuomet investuotojai po eurozonos skolų krizės perkėlė savo pinigus į saugesnes investicijas, tokias kaip Šveicarijos vertybinių popierių. Staigus franko susiejimas su euru kai kuriems jų buvo pernelyg netikėtas – užsienio valiutos keitimo kompanija „Alpari“ patyrė krachą dėl to, kad daugumai jos klientų pritrūko frankų. Ir tokių pavyzdžių buvo pilna.
Šveicarijos finansų ministrė Eveline Widmer-Schlumpf neseniai patikino, jog centrinis bankas nebeketina atrišti stipraus Šveicarijos franko nuo euro.
Kompanijų sujungimo metai
Nemažai kompanijų nusprendė, kad 2015-ieji yra tinkamas laikams strateginiams ėjimams. Netgi veteranas investuotojas Warrenas Buffettas šiemet už $32 mlrd. nusipirko „American Castparts“. Globalinės kompanijų pirkimo sutartys, daugiausia iš JAV ir Tolimųjų Rytų, sumušė visus rekordus, o gruodžio pradžioje bendra jų vertė pasiekė $4,6 trln. Iš viso 2015-aisiais sudarytos net devynios sutartys už daugiau nei $50 mlrd. – penkiomis daugiau nei 2014-aisiais.
JAV bankininkų teigimu, šie metai buvo jau antri ar treti iš eilės kompanijų sustiprėjimo metai po 2008-ųjų finansinės krizės. Žemos palūkanų normos taip pat prisidėjo prie sprendimų siekti susitarimų tuo metu, kai finansuoti paskolas buvo paprasčiau nei kada anksčiau.
