Nuo „SpaceX“ daugkartinio naudojimo raketų, NASA kelionės į nykštukinę planetą Cererą, iki „New Horizons“ prasilenkimo su Plutonu, 2015-ieji kosmosui tapo naujų atradimų metais. Tačiau ir 2016-ieji jau žada niekuo jiems nenusileisti – mes apskriesime Jupiterį, paleisime kosminį zondą, kuris mums pargabens medžiagų iš asteroido, ir pagaliau išbandysime raketas, kurios kažkada į Marsą gabens pirmuosius žmones. Išsitraukite kalendorius ir pasižymėkite svarbiausias datas šių metų kosminiuose tyrinėjimuose.
Kovo mėnesį Europos kosmoso agentūra paleis savo „Trace Gas Orbiter“ kosminį zondą, kuris spalio 19 d. pasieks Marsą. Tai bus pirmoji „ExoMars“ programos dalis, vykdoma bendradarbiaujant su Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“. Zondas ieškos metano šaltinių ir rinks pavyzdžius Marso atmosferoje. Primename, kad metanas Žemėje yra gaminamas daugiausia gyvų organizmų, tad tai galima vadinti ir gyvybės Marse paieškomis.
Kalbant apie „Roscosmos“, Rusijos kosmoso agentūra 2016-iesiems neturi jokių didelių planų, be kelių palydovų paleidimo trečioms šalims. Tiesą sakant, agentūra nėra turėjusi sėkmingos tarpplanetinės misijos nuo 1984-ųjų. O kur dar 2011 m. „Phobos-Grunt“ misija, kurios metu zondas buvo pamestas žemutinėje Žemės orbitoje. Kai kurie ekspertai teigia, kad šie metai kažkada galingai rusų kosminei programai gali būti paskutinieji.
Na, bet atsilaisvinusi vieta palieka erdvės tokioms kosminių tyrinėjimų naujokėms kaip Indija ir Kinija. Pirmoji 2016-iesiems yra suplanavusi apie 10 misijų, įskaitant regioninės GPS sistemos užbaigimą ir sunkiasvorės raketos „GSLV-Mk III“ bei visos serijos Žemės stebėjimo palydovų paleidimą. Tuo tarpu Kinija šiems metams yra susiplanavusi 20 misijų, tarp kurių yra „Long March 5“ ir „Long March 7“ raketų bandymai bei „Tiangong-2“ kosminės stoties paleidimas.
Grįžtant prie kalendoriaus, kovo 18-ąją į Tarptautinę kosminę stotį atvyks 47-oji ekspedicija, kurią sudarys rusų kosmonautai Aleksejus Ovčininas ir Olegas Skripočka bei amerikiečių astronautas Jeffrey Williamsas. Jie prisijungs prie Timothy Kopros, Jurijaus Malenčenko ir Timothy Peake‘o, kurie išvyks vėliau šiais metais.
Birželį 2007-aisiais paleistas ir 2015-aisiais savo tikslą – nykštukinę planetą Cererą – pasiekęs NASA kosminis zondas „Dawn“ turėtų sudeginti visą savo hidrazino kurą ir prarasti kontaktą su Žeme. Tačiau jo orbita vis dar išlieka ganėtinai stabili, tad visai įmanoma, kad „Dawn“ ir toliau suksis aplink Cererą, jei ne šimtmečius, tai bent jau dešimtmečius.
Birželį bus pradėti ir privačios kosminės agentūros „SpaceX“ naujos raketos „Falcon Heavy“ bandymai. 68 metrų ilgio milžinė bus paleista iš Kanaveralo kyšulio Floridoje, ir kartu su savimi neš visų būsimų Marso kolonistų lūkesčius. Raketa yra esminė „SpaceX“ vadovo Elono Musko Marso kolonizavimo plano dalis, gebanti į kosmosą pakelti net 53 tonas svorio.
Liepos 4-ąją mūsų laukia kosminio zondo „Juno“ atvykimas į mūsų Saulės sistemos didžiausią planetą – Jupiterį. 2011-aisiais paleistas zondas iš arti nufotografuos dujų milžinę bei tyrinės jos sandarą, gravitacinį lauką, magnetinį lauką bei poliarinius regionus, kas padės mums geriau suprasti, kaip planeta susiformavo. Šiais metais galime tikėtis daug naujienų apie Jupiterį.
Rugsėjo 30-ąją savo galo, kaip ir „Dawn“, sulauks ir Europos kosmoso agentūros kosminis zondas „Rosetta“, kuris baigs savo darbą ir nukris ant kometos 67P/Churyumov-Gerasimenko, aplink kurią šiuo metu sukasi, paviršiaus.
Rugsėjį bus paleistas ir dar vienas didelis NASA projektas, septynerių metų misija „OSIRIS-REx“, kurios metu bus tyrinėjamas asteroidas pavadinimu 101955 Bennu. Asteroidą tyrinėsiantis zondas mums pargabens jo dirvos pavyzdį.
Na, ir galiausiai, šių metų gale prasidės dar vieno NASA projekto pabaiga – „Cassini“ kosminiam zondui bus duoti nurodymai panaudoti paskutinį likusį kurą atlikti visai eilei pavojingų akrobatinių manevrų, kurie galiausiai baigsis specialiu zondo nukritimu į tankią Saturno atmosferą 2017-aisiais. Tarp mokslo fanatikų jau plinta sąmokslo teorija, jog nepaprastai aukštas Saturno atmosferinis spaudimas susprogdins zondą kaip atominę bombą, kas, savo ruožtu, sukels grandininę reakciją ir pavers dujų gigantę antra Saule. Tokiems teiginiams labai trūksta mokslinio pagrindo, bet juk niekada negali žinoti. Taigi, patariame mėgautis šių metų kosminiais atradimais, kol dar galite!
Nuotraukoje: „SpaceX“ šiais metais išbandys savo naująją raketą
#Kosmosas
