„Išvykusiųjų lietuvių sprendimas grįžti ar ne, priklauso ne tik nuo to, kokia yra ar bus Lietuvos ekonominė ir socialinė situacija, bet ir nuo to, kaip ir su kokiomis nuostatomis jie išvyko iš šalies. Taip pat, kokias jie mato ateities perspektyvas, kaip ir kokią informaciją apie įvykius šalyje jiems pateikia Lietuvos valdžios institucijos ir kokie ryšiai juos tebesieja su Lietuva. Vis tai atskleidė neseniai atliktas „Renkuosi Lietuvą“ tyrimas apie grįžusių migrantų integraciją Lietuvoje“, - pasakoja Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.
Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ praėjusių metų pabaigoje LR Vyriausybėje pristatė tyrimo „Lietuvos piliečių, emigravusių į Vakarų šalis po 2000 m., sprendimo grįžti į tėvynę dinamika ir veiksniai (kokybinė analizė)“ rezultatus.
„Suprantama, kad sprendimas grįžti yra labai individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas, tačiau tam tikri veiksniai gali turėti didesnės ar mažesnės įtakos sprendimo priėmimui. Todėl norėdami išsiaiškinti, kas gali paskatinti žmones grįžti ir kas jiems yra sunkiausia sugrįžus, praėjusių metų pabaigoje atlikome tyrimą apie grįžusiųjų lietuvių integraciją Lietuvoje“, - pasakoja A. Sipavičienė.
Tyrime analizuojami dvylika interviu su į Lietuvą grįžusiais migrantais, kurie Vakarų šalyse buvo pragyvenę nuo dviejų iki dešimties metų, o Lietuvoje po grįžimo jau praleidę nuo trijų su puse mėnesių iki trijų metų. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant tipinių atvejų metodą.
„Atliktas tyrimas yra kokybinis ir palyginus nedidelės apimties, todėl jo rezultatų negalima absoliutinti. Tačiau tam tikras tendencijas galima pastebėti“, - teigia projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Indrė Lechtimiakytė.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pats sprendimas sugrįžti į Lietuvą pradeda formuotis dar iki išvykimo į kitą šalį. Remiantis tyrimo duomenimis, žmogus jau išvyksta su nuostata, ar ir kada jis norėtų sugrįžti. Vėliau gyvenant svečioje šalyje nuostatos gali kisti, tačiau galutiniam sprendimui daug įtakos turi ir pirminis nusistatymas. Taip pat tyrimas parodo, kad grįžusieji savo gyvenimo nebesuvokia kaip žūtbūtinio pasirinkimo tarp gyvenimo Lietuvoje arba užsienyje. Abi šios galimybės yra suvokiamos kaip alternatyvos, tarp kurių galima rinktis reikiamais gyvenimo momentais.
Priežastys, dėl kurių žmonės apsisprendžia grįžti ar ne, priklauso tiek nuo asmeninių, tiek nuo išorinių veiksnių. Asmeninės priežastys, dėl kurių žmonės sugrįžta, gali būti labai įvairios, o vienas pagrindinių išorinių veiksnių, skatinančių tautiečių grįžimą, yra ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimas šalyje. Tačiau dauguma dalyvių pabrėžė, kad vien to nepakanka. Jų nuomone, be socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo, valdžios institucijoms ir susijusioms organizacijoms turėtų būti svarbu išlaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais ne tik „popieriuje“, bet ir realiuose susitikimuose.
Remiantis tyrimo dalyvių rekomendacijomis, bene svarbiausia pagalbos grįžusiems forma - sudaryti galimybes integruotis į darbo rinką, palengvinti verslo kūrimo sąlygas ir padėti užsitikrinti pakankamas pragyvenimui pajamas.
„Lankydami lietuvių bendruomenes Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, mes taip pat atkreipėme dėmesį į užsienio lietuvių norą bendradarbiauti ir gauti patikimą informaciją ne tik apie grįžimo galimybes, bet ir apie gyvenimą Lietuvoje bei joje vykstančius procesus“, - pabrėžė I. Lechtimiakytė.
Pasak jos, ypač pastaraisiais mėnesiais padaugėjo žmonių, besidominčių specialiomis programomis, skirtomis būtent užsienio lietuviams. Tai rodo, kad bent jau dalis užsienyje gyvenančių lietuvių turi norą sugrįžti į tėvynę ir ieško pačių įvairiausių galimybių.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad labai svarbu yra ne tik išlaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, bet ir siekti, kad lietuviai čia norėtų grįžti ilgalaikėje perspektyvoje.
„Suprantama, kad atlyginimai Lietuvoje nepasieks Vakarų šalių lygio per kelis metus, bet žmonės, ypač galvojantys apie savo ir savo vaikų ateitį Lietuvoje, nori turėti vilties, kad dabar vykdomi procesai ir priimami sprendimai tai užtikrins ateityje. Todėl svarbu ne tik priimti konkrečius sprendimus, bet ir turėti aiškią ateities viziją“, - pasakoja I. Lechtimiakytė.
Remiantis tyrimo dalyvių rekomendacijomis, bene svarbiausia pagalbos grįžusiems forma - sudaryti galimybes integruotis į darbo rinką, palengvinti verslo kūrimo sąlygas ir padėti užsitikrinti pakankamas pragyvenimui pajamas. Palaikymas ir pirminė pagalba ypač aktuali tiems lietuviams, kurie grįžta į Lietuvą dar neturėdami konkretaus darbo pasiūlymo. Taip pat, daug dėmesio reikėtų skirti grįžusių moterų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, reintegracijai į darbo rinką ir bendrai plėtoti pagalbos šeimoms su vaikais priemones. Taip pat pačiai pirminei pagalbai tiems, žmonėms, kurie grįžta dar neturėdami darbo pasiūlymo. Būtent šiose srityse grįžusieji susiduria su daugiausia problemų.
#Emigracija
