Pasibaigusį Davoso ekonomikos forumą jame dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė išnaudojo tik pareikšdama, kad Lietuva bei kitos mažosios šalys remia glaudesnę integraciją, ypač ekonomikos, kibernetinio saugumo bei gynybos srityse. Kadangi tai buvo ekonomikos forumas, natūralu, kad su ja susiję klausimai ir buvo akcentuojami, tačiau žmonės, kuriems rūpi Lietuvos tautinio identiteto išsaugojimas, apgailestauja, kad bet kokia proga akcentuojamos ekonominės bei saugumo problemos, pamirštant, kad ES virsta federacija, kurioje valstybes bandoma niveliuoti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo viena pagrindinių kalbėtojų Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje tema „Vidurio ir Rytų Europa: nauja darbotvarkė kontinentui“. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. D.Grybauskaitės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją - ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.
Tokie Lietuvos prezidentės pareiškimai sukėlė diskusijų bangą mūsų šalyje. Filosofas Krescencijus Stoškus sako, kad būtų keista, jog ekonomikos forume Lietuvos vadovė keltų kultūrinius, šeimos politikos ar kitus panašius klausimus, tačiau pažymi pasigendantis, kad šie klausimai būtų keliami iš viso.
„Taip, ekonominiai, saugumo klausimai yra svarbūs, tačiau jei nebus keliami Tautos išlikimo klausimai, tai ir pirmieji neteks prasmės. Pasigendu mūsų politikų veiksmų šioje srityje. O jie reikalingi ypač dabar. Anksčiau buvo kalbama, kad ES bus išimtinai ekonominė Bendrija, o dabar matome, kad kišamasi ir į grynai valstybės interesus - šeimos klausimus ir panašiai. Bet apie tai nekalbame, todėl kišimasis kuo toliau, tuo yra didesnis. Taip pat pasigendu, kad mažosios valstybės kalbėtų vienu balsu. Nesuprantu, pavyzdžiui, kodėl Lietuva neparemia ES puolamos Lenkijos. Gal tada ir ji paremtų mus mums rūpimais klausimais?“, - svarstė K.Stoškus.
Jam antrino žinomas kalbininkas Kazimieras Garšva.
„Žinoma, ekonomikos forume Tautos išlikimui būtinus klausimus kelti gal ir būtų keistoka, nors, kita vertus, jei kalbama apie saugumą, nereikia pamiršti, kad yra ir kultūrinis saugumas. Bet jau tiek to, gal ir atleistina, kad Davose apie tai nekalbėta. Tačiau kiek yra buvę įvairių kitokio pobūdžio renginių, Europos vadovų susirinkimų ar dvišalių susitikimų... Neteko girdėti, kad būtų keliami klausimai, kodėl, pavyzdžiui, ES kišasi į šeimos politikos ar kitus klausimus, kurių nesprendžiant sunku išlaikyti tautinę savimonę, o tai skatina emigraciją“, - pastebėjo K. Garšva.
Anot jo, didžiulė problema yra ir bandymas po truputį naikinti lietuvių kalbą.
„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kažkodėl norima buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio pavardę gatvės pavadinime rašyti lenkų kalba, nors tai visiškai nesusiję su Vasario 16-ąją ir netgi priešingai. Kita vertus, jei galima Briuseliui priekaištauti dėl jo kišimosi į tokius išimtinai kiekvienos valstybės reikalus, kaip šeimos politika ar kultūra, tai dėl kalbos menkinimo mes kalti patys, nesusitvarkome savame kieme, nes patys mūsų politikai tą kalbą ir menkina ir Briuselis čia niekuo nepadės. Tačiau kitų klausimų mūsų politikai net nekelia, todėl atrodo, kad mes tuo esame patenkinti“, - pastebėjo kalbininkas.
Šaltinis: Respublika.lt
