Bet kokios viltys dėl Baracko Obamos trečiosios kadencijos, t. y., dėl Hillary Clinton prezidentavimo, ką tik sulaukė stipraus smūgio. Praėjusį penktadienį paviešinta naujų darbo vietų (arba jų trūkumo) ataskaita yra būtent tas dalykas, kurio Clinton bijojo labiausiai, kai pradėjo savo kovą dėl prezidento posto: tai Obamanomikos burbulo sprogimo. Prezidento Obamos ekonomika iš esmės skelbia, kad didesni mokesčiai ir griežtesni reglamentai iš tiesų „veikia“, ir ją Clinton buvo priversta ginti savo kampanijos kelyje, nenorėdama rizikuoti netekti prezidento palaikymo.
Nepaprastai silpnas naujų darbo vietų kūrimo lygis gegužės mėnesį, kai buvo sukurta vos 38 000 etatų, kai tuo tarpu ekonomistai jų prognozavo apie 150 000, nereiškia, kad ekonomika „oficialiai“ eina į recesiją, bet tai yra dar vienas ženklas, kad mes tikrai keliaujame ta linkme.
Taip, nedarbo lygis nukrito iki 4,7 proc. žemumų, bet taip yra tik todėl, kad vis daugiau žmonių nustoja ieškojęsi darbo, praradę bet kokias viltis jį rasti. Tai įrodo oficialūs duomenys: gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje lygis nukrito iki žemiausio lygio, nematyto nuo 7-ojo dešimtmečio nedarbo krizės.
Gegužę smarkiai sulėtėjęs naujų darbo vietų kūrimas, kartu su vangiu atlyginimų augimu ir beveik nepaaugusia ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį, mums nežada nieko gero. Žinoma, 0,8 proc. BVP augimo turbūt yra geriau nei nieko, bet nelabai.
Dar blogiau tai, kad tuo pačiu buvo sumažintas ir balandį sukurtų naujų darbo vietų skaičius – pirminė 160 000 naujų etatų statistika dabar pakeista į vos 123 000. Nors kai kurie dėl to kaltina „Verizon“ streiką, akivaizdu tai, kad per ankstesnius „atsigavimus“ (kaip kad prezidentas mėgsta vadinti savo ekonomiką), tokie nereikšmingi faktoriai netapdavo grėsme, priešingai negu dabar. Anksčiau jie tebūdavo mažyčiai trumpi blyksniai ekonomistų radaruose.
Viso to politinės implikacijos yra nepaprastai didelės. Buvusi pirmoji šalies ponia ir Obamos administracijos valstybės sekretorė visuomet nevienareikšmiškai vertino prezidento ekonomikos kryptį. Tačiau, nenorėdama atstumti rinkėjų, kurie galėjo pereiti į jos priešininko demokratų partijoje Bernie Sanderso pusę, ji neturėjo kitos išeities, kaip tik nenuoširdžiai įrodinėti savo pasišventimą kovai su realiomis ekonominėmis problemomis, nuo kurių dėl jos buvusio boso sukurtos verslo aplinkos dabar kenčia amerikiečiai. Tuo pat metu, jai to buvusio boso vis dar reikia, kad gautų jo nepaprastai svarbią paramą. Tad, kad ir kokia prasta beatrodytų situacija, ji tiesiog privalėjo tikinti rinkėjus, kad be Obamanomikos jie dabar gyventų dar blogiau.
Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas gali tuo labai nesunkiai pasinaudoti. Jam tereiktų bent retkarčiais padaryti pertraukėlę nuo svarstymų apie Hillary „suktą“ praeitį. Žinoma, jis neklysta, bet kaltinimai korupcija nuo abiejų Clintonų nuteka kaip vanduo nuo žąsies, kadangi dauguma amerikiečių yra pasirengę priimti jų amoralų elgesį kaip kainą už jų tariamą kompetenciją.
Tačiau Obamos ekonomikai vis akivaizdžiau žlungant Hillary susiduria su nauja problema – ji atrodo vis mažiau kompetentinga dėl savo bandymų vienu metu tą ekonomiką ir ginti, ir pulti. Net ir gavusi Obamos palaiminimą, ji rinkėjų sąmonėje amžiams bus susieta su šia absurdiška ekonomikos teorija, praktikoje davusia mums tuos skaičius, kuriuos pamatėme praėjusį penktadienį.
Tačiau Obamos ekonomikai vis akivaizdžiau žlungant Hillary susiduria su nauja problema – ji atrodo vis mažiau kompetentinga dėl savo bandymų vienu metu tą ekonomiką ir ginti, ir pulti. Net ir gavusi Obamos palaiminimą, ji rinkėjų sąmonėje amžiams bus susieta su šia absurdiška ekonomikos teorija, praktikoje davusia mums tuos skaičius, kuriuos pamatėme praėjusį penktadienį.
Situacija dar gali pasikeisti: paskutiniuosius BVP rodmenis ir vargingą gegužės mėnesio etatų kūrimą ekonomistai galbūt pakeis į teigiamą pusę. O gal „Verizon“ streikas tikrai lėmė tą vangų naujų darbo vietų kūrimą, ir darbdaviai jau greitai ir vėl pradės aktyviai samdyti naujus darbuotojus. O gal Trumpas pasakys kažką tokio kvailo, kas galutinai atstums nuo jo visus rinkėjus.
Aišku tik viena – „Barclays“ bankas penktadienį suprato, kad recesijos rizika artimiausiu metu pakilo pakankamai, kad reiktų išplatinti perspėjamąjį pranešimą ta tema. Žinant, kokią paramą ji gauna iš Volstrito, Clinton apie tą riziką yra informuota taip pat puikiai. O tai reiškia, kad ji žino ir apie didžiausią riziką, galinčią užkirsti jai kelią patekti į Baltuosius rūmus.
