Būtų puiku, jei kiekviena mama galėtų praleisti su savo mažyliu kuo daugiau laiko - juk jie taip greitai užauga... Tačiau, kai vaikui sueina vieneri ar dveji metukai (kartais ir anksčiau), moteris dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi grįžti į darbą.
Kyla klausimas, kam palikti vaiką: vesti į darželį, patikėti vaiko priežiūrą seneliams, o gal pasirinkti auklę? Jeigu ketinate rinktis trečią variantą, auklės paieškoms skirkite pakankamai laiko. Gerai, jei auklę rekomenduoja pažįstamas žmogus, o jei ne? Nežiūrėkite į tai pro pirštus, nes ši moteris su jūsų mažyliu praleis didžiąją dalį dienos. Vaiko priežiūra sudėtinga, atimanti daug jėgų ir laiko veikla. Norėdami tinkamai pasirinkti, nepulkite prie pirmos pasitaikiusios auklės, būtinai peržvelkite kelias kandidatūras. Į ką atkreipti dėmesį renkantis auklę?
Amžius
Geriausias amžius moteriai, kuri rūpinsis jūsų vaiku, – nuo 35 iki 50 metų. Verta paminėti, kad jaunutė auklė labiau tinka tam atvejui, jeigu vaiką jai paliksite kelioms valandoms per dieną ar per savaitę. Pavyzdžiui, kai su mažyliu reikia išeiti pasivaikščioti ar pažaisti, kol jūs turėsite kur nors trumpam išbėgti.
Neslėpkime, jaunam žmogui, ypač dar neturėjusiam vaikų, dažnai trūksta atsakomybės, patirties ir kantrybės. Pagalvokite, ar verta jam patikėti vaiko priežiūrą. Senyvo amžiaus auklė gali būti labiau patyrusi ir kantresnė, bet ji taip pat turi savo trūkumų: ji ne visada pajėgi žaisti ir šėlti su vaiku, gali būti pasenusių auklėjimo pažiūrų.
Išsilavinimas
Vaikams iki pusantrų metukų reikėtų auklės su medicininiu išsilavinimu: ji turi nusimanyti kūdikių higienos reikalus, o jei dar mažyliui pasireikštų kokia nors alergija, jei užspringtų... Vyresniems, 2–7 metų vaikams, rinkitės auklę su psichologijos ar pedagoginiu išsilavinimu. Ji, atsižvelgdama į vaiko fizinę bei psichinę raidą, turėtų sudaryti individualią lavinimosi programą.
Charakterio bruožai
Būtinos savybės gerai auklei: gerumas, optimizmas, jautrumas, švelnumas, gyvybingumas, gebėjimas reikšti savo mintis, atidumas, kruopštumas, tvarkingumas ir, žinoma, meilė vaikams.
Jūsų santykis su aukle
Santykiai tarp tėvų ir auklės turėtų būti nei per daug familiarūs, nei per daug oficialūs. Taip, tam tikra prasme auklė yra jūsų šeimos narys, bet visada išlaikykite tinkamą atstumą. Norėdami išsakyti auklei savo nuogąstavimus, nešaukite, kalbėkite ramiu tonu, nebarkite ir nepriekaištaukite auklei vaiko akivaizdoje.
Pati auklė neturi pakeisti vaikui motinos, tuo labiau, primesti savo auklėjimo sistemos, kritikuoti ar nustatinėti prieš tėvus. Toks elgesys yra visiškai netoleruotinas ir gali neigiamai paveikti tėvų ir vaiko santykius. Jeigu auklės veiksmai kelia jums įtarimų, rimtai su ja pasikalbėkite ar net atsisveikinkite.
Rinkdamiesi auklę, vadovaukitės ir protu, ir širdimi. Mamos intuicija niekada neapgauna. Ar ramia širdimi paliekate savo brangiausią turtą su aukle? Jeigu jus kamuoja klausimai: ar neskriaudžiamas vaikas, ar pavalgęs, ar jaučiasi saugus – ramiai, be nuoskaudų išsiaiškinkite visus nesusipratimus. Jei jums sunku nuspręsti pačiai, galite pasitarti su kitais žmonėmis. Palikite laiko apmąstymui, per keletą dienų gali ateiti gerų, netikėtų minčių. Žinoma, galima sugalvoti ir patikrinimų. Svarbu žiūrėti, kaip į auklę reaguos vaikas.
Jeigu vaikas vyresnis ir jau kalba, būtinai paklauskite ir jo nuomonės. Tegul jis papasakoja dienos įspūdžius, ką darė, kaip jautėsi. Jeigu vaikas su aukle neranda bendros kalbos ar pasikeitė jo elgesys, nedelsdami atsisakykite auklės paslaugų.
Paplitusi praktika, kai mamos slapta palieka namuose diktofoną, kuriuo įrašo auklės bendravimą su vaiku. Nors eksperimento etiškumas diskutuotinas, bet jis padėjo ne vienai motinai, kilus įtarimui apie vaiko skriaudimą. Bet kuriuo atveju, svarbiausia, kad jūsų vaiku rūpintųsi psichiškai sveikas žmogus, kadangi auklėjimo klaidos, padarytos ankstyvoje vaikystėje, gali jam atsiliepti visą likusį gyvenimą.
