Kalbant apie fizinį aktyvumą, daugumai žmonių nekyla klausimas, ar reikia sportuoti. Dažniau jie tiesiog svarsto, koks fizinis aktyvumas reikalingas, kad pagerintum savo sveikatą.
Naujausias tyrimas atskleidė, kokius darbus dirbantys žmonės entuziastingiausiai sportuoja laisvalaikiu, o kokius – sportą rinktis yra linkę mažiausiai. Būtent tai aiškinosi naujausias Ligų kontrolės ir prevencijos centrų Nacionalinio sveikatos statistikos centro (NCHS) paskelbtas tyrimas. Mokslininkai nusprendė pažiūrėti, kokią įtaką žmonių darbas daro jų fizinio aktyvumo lygiui laisvalaikiu. Tyrimas paėmė informaciją iš nacionalinių amerikiečių apklausų, atliktų 2008-2014 metais.
Federalinės gairės nurodo, kad kiekvieną savaitę žmonės turėtų gauti mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos arba 75 minutes intensyvios fizinės veiklos (kalbama apie aerobinę mankštą, naudingą širdžiai ir kraujagyslėms, tokią kaip ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, komandinės sporto šakos, plaukimas ir t.t.) ir dar papildomai kelis kartus per savaitę treniruoti raumenis (pavyzdžiui, kilnojant svorius arba atliekant specialius pratimus, naudojančius kūno svorį, tokius kaip pritūpimai, įtūpstai, atsispaudimai, prisitraukimai). Nors į šias rekomendacijas įeina fizinis aktyvumas tiek darbo metu, tiek laisvalaikiu, daugumos žmonių darbas nereikalauja fizinės jėgos ir aktyvumo. Tad Debra Blackwell ir Tainya Clarke iš NCHS nusprendė išanalizuoti duomenis, atskleidžiančius, kaip žmonių darbas koreliuoja su jų fiziniu aktyvumu po darbo.
Jos išsiaiškino, kad 43 % visų dirbančių suaugusiųjų apskritai nepasiekia rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos. Gamybos srities darbuose dirbantys asmenys, kurių darbas dažniausiai yra labiau fizinis, buvo mažiau linkę mankštintis laisvalaikiu, nei tie asmenys, kurie dirba vadovaujamą ar administracinį darbą biure. 51 % gamybines pareigas einančių žmonių nepasiekė rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos, lyginant su vos apie 30 % vadovaujamas pareigas einančių ir biuruose dirbančių žmonių. Paaiškėjo, kad sėdimą darbą dirbantys asmenys pranešė apie didžiausią fizinį aktyvumą laisvalaikiu.
Labai svarbus faktorius, nurodantis ryšį tarp einamų pareigų ir fizinio aktyvumo yra išsilavinimas. Kuo aukštesnis asmens išsilavinimas, tuo labiau tikėtina, kad jo fizinis aktyvumas atitinka federalines gaires. Net tarp pramoniniame sektoriuje dirbančių asmenų, aukštesnį išsilavinimą turintieji buvo labiau linkę laisvalaikį leisti aktyviai.
„Išsilavinimas yra socialinis kapitalas, – sako Blackwell. – Tai kur kas daugiau nei aukščiausias jūsų turimas išsilavinimo lygis. Tai reprezentuoja prieigą prie informacijos ir tai, kaip žmogus ta informacija naudojasi, priimdamas sprendimus dėl įvairių savo gyvenimo būdo aspektų.“
Labai tikėtina, kad aukštesnis išsilavinimas leido žmonėms daugiau sužinoti apie sporto ir mankštos naudą, o taip pat suteikia jiems daugiau resursų būti fiziškai aktyviais laisvu nuo darbo metu.
Šis tyrimas neapėmė kitų sveikos gyvensenos sričių, pavyzdžiui, žmonių mitybos ypatumų, ir nesiaiškino ar, pavyzdžiui, jie yra rūkantys. Tačiau Blackwell įtaria, kad išsilavinimas turi įtakos ir tiems faktoriams.
„Išsilavinimas yra socialinis kapitalas, – sako Blackwell. – Tai kur kas daugiau nei aukščiausias jūsų turimas išsilavinimo lygis. Tai reprezentuoja prieigą prie informacijos ir tai, kaip žmogus ta informacija naudojasi, priimdamas sprendimus dėl įvairių savo gyvenimo būdo aspektų.“
Į tyrimą taip pat nebuvo įtrauktas ir minėtų žmonių fizinis aktyvumas darbe, tad visai tikėtina, jog pramoninio sektoriaus darbuotojai pakankamai fizinio aktyvumo gauna darbe, tad laisvalaikį leidžia labiau pasyviai, o aukštesnes pareigas einantys ir labiau sėdimą darbą dirbantys žmonės elgiasi priešingai ir renkasi aktyvesnį laisvalaikį.
Tai yra teigiamos išvados, juo labiau, kad vis daugiau tyrimų patvirtina apie pernelyg ilgo sėdėjimo pavojus, įskaitant didesnę vėžio, neįgalumo, širdies ligų ir nutukimo riziką.
Blackwell tyrimo rezultatai atskleidžia, kad ši informacija jau tikėtinai yra pasiekusi sėdimą darbą dirbančius žmones ir skatina juos kompensuoti nejudrumą darbo valandomis aktyvesniu laisvalaikiu. Tačiau ar aktyvūs savaitgaliai yra pajėgūs neutralizuoti nejudrumo darbo dienomis daromą žalą, dar turėtų įrodyti kiti tyrimai.
„Kad ir kokius rezultatus atskleistų tokie tyrimai, mes aiškiai žinome, kad didesnis fizinis aktyvumas (ir kuo dažniau, ne tik savaitgaliais) visiems žmonėms išeina į naudą, – sako Blackwell. – Įtraukite į kasdienį racioną daugiau daržovių ir vaisių, kad sustiprintumėte fizinės veiklos naudą. Tai labai elementaru, bet drauge ir labai efektyvu.“
