Yra senas sovietų posakis, kurį mėgsta kartoti kompiuterių saugumo ekspertai: „Jeigu pagalvojai – nesakyk. Jeigu pasakei – neužrašyk. Jeigu užrašei – nenustebk.“ Jeigu „WikiLeaks“ nutekinta informacija apie CŽV sugebėjimą įsilaužti į mobiliuosius telefonus, išmaniuosius televizorius ir užkoduotas žinučių sistemas yra teisinga, šį posakį greitai turės išmokti labai daug paprastų civilių.
Pirminis pranešimas rodo, jog paprasti žmonės negali beveik nieko padaryti, kad apsaugotų savo privatumą. Nėra nei specialių telefonų, kurie padėtų tai padaryti, nei vartotojams skirtų programėlių. Tačiau pranešime yra du perspėjimai.
Visų pirma tokie kibernetinio šnipinėjimo ginklai negali būti naudojami prieš amerikiečius, esančius Jungtinėse Valstijose, be teisinių instancijų leidimo. Šiuo metu nėra jokios informacijos, kad tokie ginklai buvo kada panaudoti šalies viduje. Užsienyje CŽV tokius ginklus naudoti gali, kadangi konstituciniai nuostatai negalioja už šalies ribų.
Antrasis perspėjimas – nėra tikėtina, kad tokie brangūs ir sunkiai paruošiami ginklai bus naudojami prieš paprastus civilius. Paprastai kibernetiniai ginklai yra naudojami tik porą kartų, nes, vos tai padarius, visi apie juos sužino. Dingsta netikėtumo ir slaptumo pranašumas.
„EastWest“ instituto viceprezidentas Bruce‘as McConnellis teigia, jog būtent dėl šios priežasties jie yra saugojami naudojimui prieš itin svarbius asmenis.
„WikiLeaks“ tvirtina, jog antradienį nutekinti dokumentai cirkuliavo tarp buvusių Junginių Valstijų vyriausybės kompiuterių ekspertų ir laisvai samdomų darbininkų. Vienas iš jų ir perdavė „WikiLeaks“ dalį įrašų. Kol kas nebuvo nustatyta, ar dokumentai tikri ir, ar juose minimi ginklai buvo kada nors panaudoti. Tačiau, jeigu juose rašoma teisybė, CŽV turi gausų arsenalą:
„Samsung“ išmanieji televizoriai. Programa, pavadinta „Verkiantis angelas“, gali perjungti „Samsung“ išmanųjį televizorių į netikrą „išsijungimo“ režimą. Vartotojams atrodo, jog televizorius yra išjungtas, kai iš tiesų jis įrašinėja garsą ir siunčia įrašus į įsibrovėlio serverį. Programa buvo sukurta kartu su britų žvalgyba MI5.
„iPhone“ ir „Android“ išmanieji telefonai. CŽV sukūrė virusą, kuris gali įsibrauti ir kontroliuoti „Android“ ir „iPhone“ telefonų operacines sistemas. Ši programa leidžia agentūrai nustatyti vartotojo vietą, įrašinėti ir kopijuoti tekstinius bei garsinius įrašus, slapčia įjungti telefono kamerą bei mikrofoną ir visus failus atsiųsti atgal į agentūrą.
Užkoduotos susirašinėjimo sistemos, tokios kaip „WhatsApp“, „Telegram“ bei „Signal“. „WikiLeaks“ dokumentai neatskleidė, jog šias užkoduotas saugaus susirašinėjimo programas pavyko nulaužti. Vietoj to, juose aprašomos kitos programos, kurios patekusios į išmanųjį telefoną galėtų surinkti skambučių ir žinučių įrašus prieš jų užkodavimą.
Automobilių kontroliavimo sistemos. Nėra aišku, ar ši programinė įranga buvo panaudota, tačiau dokumentuose yra aprašomas 2014 metais vykęs susirinkimas, kuriame agentūros atstovai diskutavo apie viruso, kuriuo būtų galima užkrėsti automobilių kompiuterių sistemas, gamybą. Tokiu būdu būtų galima sužinoti tikslią automobilio buvimo vietą, o jeigu tai yra bepilotis automobilis – perimti jo kontrolę.
FTB, o ne CŽV. Jeigu šie kibernetiniai ginklai būtų panaudoti šalies viduje, o ne užsienyje, dėl to būtų atsakinga FTB, o ne CŽV. Pastarosios veiksmai šalies viduje yra labai apriboti.
„Vienintelis dalykas, kurį jie gali padaryti, tai apklausti iš užsienio grįžusius žmones. Jie neturi jokio autoriteto ir, išties, jokių įgaliojimų atlikti operacijas Jungtinių Valstijų viduje“, – teigė Robertas Cattanachas, advokatų firmos „Dorsey & Whitney“ partneris.
Teoriškai, FTB galėtų dirbti kartu su CŽV, tačiau, kaip pabrėžia Cattanachas, agentūros beveik niekada nesikreipia viena į kitą. Taip pat nėra aišku, kaip CŽV turėtų atskleisti informaciją, jeigu užsinorėtų pasidalinti savo kibernetiniais įrankiais su FTB.
Nors telefonų pasiklausymas yra senas dalykas, kurį reglamentuoja aiškios taisyklės, nežinoma, ar įsilaužimą į komunikacijai skirtą įrangą FTB laiko „pasiklausymu“.
„Paprasčiausiai FTB atvirai nepasako, jog „štai, ką mes darome, ir štai, kas mums leidžia tai daryti“, – teigė Amerikos Pilietinių teisių sąjungos patarėja įstatymų klausimais Neema Singh-Guliani. Ji pridūrė, jog Kriminalinių procedūrų federalinių taisyklių 41 poskyrio pataisa galėjo suteikti FTB daugiau laisvės, tačiau „mes to nežinome, nes jie mums apie tai nepasakoja.“
