Kol kas su savo vaiku nuolatos susirašinėjate, tačiau tikėtina, kad labai greitai tai liausis – kai rugsėjį jis išvyksta studijuoti. Ką reikės daryti? Kaip dažnai derėtų skambinti, rašyti žinutes ar elektroninius laiškus? Ko turėtumėte tikėtis iš jo? Kas bus, jeigu jis visai nutils? Ar turėtumėte nerimauti?

Tai situacija, kurią žymiai apsunkino išmanieji telefonai. Šiuo metu tėvai ir jų vaikai gali daug lengviau palaikyti ryšį negu anksčiau. Taigi, ką daryti? Mintimis dalinasi du ekspertai: Vermonto Midlburio koledžo psichologijos profesorė Barbara Hofer bei koledžo gyvenimo ekspertas Harlanas Cohenas.

Ką galima padaryti prieš atžalai iškeliaujant mokytis į kitą miestą?

Hofer teigia, jog svarbiausia parodyti vaikui, ko iš jo tikimasi.

„Labiausiai stebina tai, jog dauguma šeimų, prieš studentui paliekant namus, nekalba apie tai, kaip dažnai ir kokiu formatu bendraus tarpusavyje. Išsiaiškinome, jog tie, kurie aptarė tokius dalykus, labai pozityviai į tai žiūrėjo,“ – kalbėjo Hofer.

Tam pritarė ir Cohenas, tačiau jis pabrėžė, jog tėvai privalo nustatyti savo reikalavimus ir suprasti, ko tikisi vaikai, nes niekada anksčiau tėvai ir vaikai nebuvo tokie prieinami vienas kitam.

„Prieš dvidešimt metų turėjome suplanuoti, kada galėsime pasiguosti tėvams. Dabar tai galime padaryti vos panorėję,“ – teigė Cohenas.

Kaip pradėti pirmąjį pokalbį?

„Paprasčiausiai prisėskite ir nuoširdžiai pakalbėkite apie tai, ko tikitės vienas iš kito ir kaip dažnai bendrausite,“ – teigė Hofer. Ji pabrėžė, jog tėvai turėtų praleisti daugiau laiko klausydamiesi, ką nori pasakyti jų atžalos.

Cohenas taip pat užsiminė, jog taisykles turėtų nustatyti studentas.

„Svarbu pačio studento paklausti, kaip dažnai jie nori bendrauti. Negalima reikšti savo norų, nes tokiu atveju, jie tikrai nebus nuoširdūs su jumis,“ – kalbėjo Cohenas.

Kodėl tėvai pokalbio metu turėtų klausytis?

Studentams tai padės suvokti, jog jie ima kurti savo gyvenimą.

„Paklausėme studentų, kas inicijavo ir vedė pokalbį su tėvais. Paaiškėjo, jog tie studentai, kurie inicijavo ir vedė pokalbį, buvo daug laimingesni, savarankiškesni, daug geriau sutarė su tėvais ir žymiai geriau mokėsi. Jiems daug naudingiau jausti, kad jie viską kontroliuoja, o tarp tėvų ir vaiko yra balansas,“ – teigė Hofer.

Profesorė teigė, jog šis balansas yra ypatingai svarbus dėl padidėjusio spaudimo studentui.

„Manau, jog išaugus kainoms už mokslą, tėvai vis dažniau tai laiko didele investicija. Studentai jaučia didelį spaudimą, o kartais jaučiasi tarsi privalėtų tėvams pasakyti viską, kas dedasi jų gyvenime,“ – kalbėjo Hofer.

Kaip bendravimą pakeitė technologijos ir kaip jos gali padėti?

„Jau nuo 2006 metų bandau atsakyti į šį klausimą. Kaip galėtumėme panaudoti technologijas, kad išlaikytumėme gerus santykius, tačiau nepakenktumėme pačio studento brandai ir vystymuisi? Šiuo laikotarpiu jie turėtų augti, ugdyti savanoriškumą, nepriklausomumą, kontroliuoti save. Mobilieji telefonai smarkiai pakenkė šiam natūraliam procesui,“ – tvirtino Hofer.

Cohenas į technologijas žiūri daug pozityviau ir netgi siūlo tėvams naudoti socialinius tinklus, kaip įrankį savo vaikų savijautos ir gerbūvio stebėjimui.

„Tėvai turėtų būti prisijungę prie savo vaikų per vieną, dažniausiai atžalos naudojamą socialinį tinklą. Tai ne visada yra „Facebook“. „Snapchat“ baugina labai daug tėvų, tačiau jis gali padėti pamatyti, kaip sekasi atžalai. Tai tarsi langas į jų pasaulį. Tačiau besinaudodami tokiais socialiniais tinklais turite likti nematomi. Turėtumėte tik stebėti,“ – kalbėjo Cohenas.

Ką daryti, jeigu vaikas neatsiliepia?

„Prielaidų daryti nereikėtų. Galbūt jie paprasčiausiai linksminasi ar susidūrė su kokiu nors iššūkiu. Jeigu jie gyvena bendrabutyje, galite kreiptis į jo administraciją ir darbuotojai patikrins ar jūsų atžalai viskas gerai,“ – kalbėjo Cohenas.

„Patikrinkite, tačiau nebandykite jų kontroliuoti. Studentams labai nepatinka, kai jie yra erzinami, kontroliuojami ar kaltinami. Tai ne tik jų neveikia, bet ir labai kenkia santykiams,“ – teigė Hofer.

Ar derėtų siųsti jiems siuntinius?

Tiek Hofer, tiek Cohenas pritaria gėrybių pilniems siuntinukams.

„Studentai juos dievina. Tikrąja to žodžio prasme. Kadangi paštas šiais laikais naudojamas labai retai, tai jiems tampa labai ypatinga akimirka,“ – aiškino Hofer.

„Jie nuostabūs, tačiau nederėtų siųsti per daug – užtenka 2-3 siuntinių per semestrą. Labai populiaru siųsti vaistus, kurių jiems gali prireikti. Ir tai yra labai gerai, nes susirgus nėra lengva nueiti ir nusipirkti jų pačiam,“ – kalbėjo Cohenas.

Ar reikėtų apie dar ką nors pagalvoti?

Hofer teigia, jog abu tėvai turi įsitikinti, kad tėvas taip pat taps bendravimo su studentu dalimi, kadangi labai dažnai taip nebūna.

„Labai įdomu yra tai, jog dėl mobiliųjų telefonų pokalbiai tapo labai privatūs. Senomis geromis laidinių telefonų dienomis dažniausiai skambino mama, tačiau tėvas klausydavosi per kitą ragelį. Dabar skambučiai yra iškirtinai skirti motinoms, o ne tėvams. Kai paklausėme studentų, labai didelė jų dalis teigė, kad labai norėtų daugiau bendrauti su savo tėvu,“ – pasakojo Hofer.