Per audringą pirmąją Donaldo Trumpo savaitę Baltuosiuose rūmuose paaiškėjo vienas dalykas: jis rimtai ketina paversti savo griežtus priešrinkiminius pažadus realybe, o šios jo idėjos gali pakeisti visą Amerikos ekonominį vaizdą, tiek gerąja, tiek blogąja prasme. To rezultatas būtų sujaukta šalis, kurioje aktyvistinė vyriausybė – tradiciškai apibrėžiama demokratų, ne respublikonų valdymu – mėgina įgyvendinti konservatoriškus tikslus, tuo pačiu versdama respublikonus pritarti tokiems projektams kaip federalinių išlaidų ir biudžeto deficito didinimas.
Be to, tai būtų tokia Amerika, kurioje įprastinės, nors kartais ir nefunkcionalios, normos nebegaliotų, įskaitant laisvą prekybą, korporacijų laisvę perkelti darbo vietas ten, kur jos yra pigiau apmokamos, ir mokesčių kodekso lengvatas.
„Tai yra tas atvejis, kai vyriausybė kariasi ant sprando, kad nuspręstų, ką tau daryti, - teigia nepartinis Dennisas Hoffmanas, Arizonos valstijos universiteto ekonomikos profesorius. – Vyriausybė pasakys tau, ką gali samdyti ir iš kur gali pirkti produktus savo kompanijai.“
Trumpo atstovaujamai respublikonų partijai užėmus tiek Senatą, tiek Atstovų rūmus, jis greičiausiai vienu ar kitu būdu gaus ko panorėjęs. Per praėjusios savaitės pabaigoje surengtą Kongreso respublikonų susitikimą Filadelfijoje prezidento idėjos buvo sutiktos su pritarimu ir aplodismentais – net ir jo raginimai sukurti $1 trln. kainuosiančią programą atstatyti griūvančią šalies infrastruktūrą nepateko į respublikonų biudžeto vanagų radarą, nepaisant partijos opozicijos panašiam planui, kurį siūlė prezidentas Barackas Obama. Tąkart respublikonai pasiūlymą pavadino „biudžeto skylamušiu“.
Kalbant apie prekybą, naujų darbo vietų kūrimą, bei mokesčius, pirmoji jo savaitė prezidento poste parodė, kad Trumpas sieks ištesėti ir šiuos savo rinkiminius pažadus. Nors jo griežtas požiūris gali padėti sukurti geresnes prekybines sąlygas JAV kompanijoms ir mokesčių mokėtojams, tai turi ir potencialiai neigiamų aspektų.
Prekyboje naujojo prezidento tikslas yra susikeisti šalies importo ir eksporto lygiais su likusiu pasauliu. Šiuo metu Amerika importuoja daugiau prekių ir paslaugų negu eksportuoja. Jo metodas yra toks pat griežtas, koks ir tiesmukas: iš naujo derėtis dėl prekybos sutarčių su kitomis šalimis, o jeigu nepavyks, įvesti aukštus tarifus importinėms prekėms. Toks konfrontacinis kursas didina riziką, kad prekių ir paslaugų kainos JAV vartotojams augs, o globalinė prekyba sutriks, tokiu būdu padarant žalą visai JAV ekonomikai.
Tuo pačiu, jo kova už naujų amerikietiškų darbo vietų kūrimą gali kainuoti neproporcingai daug biudžeto lėšų, ir dar labiau padidinti federalinį deficitą bei nacionalinę skolą. Panašiai nutiktų ir mokesčių srityje: sumažinus tiek korporacinius, tiek individualius mokesčius, vartotojai turėtų daugiau pinigų kišenėse, bet Vašingtonas dar giliau įbristų į skolas.
Štai kaip Trumpo ekonominė politika gali pakeisti Amerikos ekonomikos status quo:
Prekyba
Nors atrodo, kad prezidentas kovoja su visu pasauliu, iš tiesų jis nusitaikė į dvi pagrindines „pažeidėjas“ prekybiniuose santykiuose, Meksiką ir Kiniją. Jis turi galios abiem šioms šalims įvesti tarifus, tačiau tai padidintų tikro prekybos karo prasiveržimo riziką, ir dar labiau pabrangintų importines prekes JAV gyventojams.
Savo inauguracinėje kalboje, jis jau išpliekė tai, ką pavadino „vienapuse prekyba“, kuri kenkia JAV darbuotojams. „Mūsų viduriniosios klasės turtas buvo išplėštas iš jų namų ir padalintas visame pasaulyje“, - sakė Trumpas.
Praėjusią savaitę jis taip pat įsakė pastatyti milžinišką sieną ties pietiniu JAV pasieniu su Meksika, įgyvendindamas vieną pagrindinių savo priešrinkiminių pažadų, o jo atstovybė taip pat paleido į eterį idėją įvesti 20 proc. mokestį importui iš Meksikos. Dar daugiau, iškart po to prezidentas įsivėlė į kivirčą „Twitter“ socialiniame tinkle su Meksikos prezidentu Enrique Peña Nieto, kuris baigėsi jų planuoto susitikimo atšaukimu.
Nėra jokios abejonės: Meksika Jungtinėms Valstijoms parduoda daugiau nei nusiperka, o šis perteklius siekia $61 mlrd. Kai abi šios šalys (plius Kanada) 1993 m. pasirašė Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą, JAV turėjo $1,7 mlrd. perteklių prekyboje su savo pietine kaimyne. Dabar Trumpas nori pakartotinai derėtis dėl šio pakto, ko meksikiečiai visai nepageidauja daryti.
Tuo tarpu Kinija jau ilgą laiką mėgaujasi milžinišku prekybiniu pranašumu prieš JAV, o jos turimas perteklius prekyboje su JAV augo nuo maždaug $84 mlrd. 2000 m. iki $337 mlrd. 2015-aisiais. Tai lėmė, kad dabar Trumpas grasina padidinti tarifą importui iš Kinijos nuo dabartinių 3 proc. iki 45 proc.
Naujos darbo vietos
Kadangi prekių gamyba užsienyje paprastai yra pigesnė nei Jungtinėse Valstijose, dauguma čia veikiančių tarptautinių kompanijų turi rimtą priežastį perkelti darbo vietas į kitas šalis. Trumpas šią situaciją spręsti ketina įvesdamas tarifus JAV kompanijoms, kurios gamina prekes užsienyje, o tada parduoda jas JAV, bei viešai sugėdindamas darbdavius, perkeliančius darbo vietas.
Be pigesnės darbo jėgos užsienyje, kitas motyvas iškelti darbo vietas iš Amerikos yra žemesni mokesčiai kai kuriose šalyse. Šiuo metu Amerikos korporacijos moka vienodus mokesčius, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje uždirba savo pelną. Tai skatina jas perkelti savo produkciją į užsienį, o dėl šios priežasties Trumpas nori sumažinti JAV korporacinius mokesčius.
Savo ruožtu, Kongreso respublikonai siūlo kitokį variantą – apmokestinti importą, bet ne eksportą. Bet tai nėra taip paprasta, kaip skamba. „Pantheon Economics’“ vyriausiasis ekonomistas Ianas Shephersonas pažymi, kad, tokiu atveju, į užsienį keliaujantys Amerikos verslininkai būtų priversti mokėti mokesčius nuo ten patirtų išlaidų. Tuo pačiu, jis klausia, ar ir užsienio turistai gautų sąskaitą už savo išlaidas, pavyzdžiui, JAV restoranuose? O nuo importo priklausomos amerikietiškos kompanijos taip pat liktų nuskriaustos.
Tiesa, Trumpo sprendimas pabarti kompanijas, iškeliančias produkciją į užsienį, jau atnešė vaisių – tos kelios, kurias jis sukritikavo, pakeitė savo prekybos kryptį. Tik lieka klausimas, ar tokios atakos, neretai Trumpo inicijuojamos „Twitter“ socialiniame tinkle, bus veiksmingos milžiniškai $19 trln. ekonomikai. Apskritai didžiosiose kompanijose, kurios yra labiausiai linkusios iškelti darbo vietas į kitas šalis, dirba maždaug 60 mln. Amerikos darbuotojų, atskleidžia JAV Gyventojų surašymo biuro duomenys.
Ekonomistas Peteris Morici, Merilando universiteto profesorius, kalbėdamas radijo stotyje „NPR“, suabejojo tokios Trumpo taktikos efektyvumu: „Pažvelkime į „General Motors“. Pažvelkime į „Carrier“. Pažvelkime į „United Technologies“. Žinote, visi pasaulio susitarimai nėra pajėgūs pakeisti situacijos ir sukurti tą darbo vietų kūrimo lygį, kokio jis nori. Pavyzdžiui, norint sukurti 100 000 naujų darbo vietų per mėnesį, reikėtų šimto kompanijų susitarimų per mėnesį.“
Mokesčiai
Asmeninių mokesčių srityje, Trumpas ir Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas (respublikonas iš Viskonsino) nori mažinti mokesčius, nors jų pasiūlymų detalės šiek tiek skiriasi. Trumpo planas, koks jis buvo pristatytas kampanijos metu, pridėtų daugiau pinigų į kiekvieno kišenę, bet turtingesni mokesčių mokėtojai gautų daugiausiai naudos. Nevyriausybinės organizacijos „Tax Foundation“ padaryta analizė atskleidė, kad daugiausiai pajamų gaunantys žmonės jas pasididintų dar maždaug iki 16 proc., o vidutines pajamas uždirbantieji gautų tik 1,3 proc. daugiau.
Kalbant apie korporacinius mokesčius, prezidentas norėtų sumažinti jų lygį iki 15 proc. nuo dabartinių 35 proc., o Atstovų rūmų pirmininkas Ryanas juos mažintų iki 20 proc. – anot jo, tai fiskaline prasme būtų išmintingiau. Jie abu taip pat nori iškelti planą susigrąžinti maždaug $2 trln. iš tarptautinių JAV kompanijų pelno, šiuo metu perkelto į užsienį.
Jie viliasi, kad visi tie pinigai bus panaudoti statyti naujoms gamykloms ir įrangai, bei naujų amerikietiškų darbo vietų kūrimui. Tačiau tiksliai nežinome, ar kompanijos pasuks šiuo keliu, ar vietoje to akcininkai tiesiog pasidalins naujai gautas lėšas tarpusavyje. Taigi, nors mokesčių apkarpymas gali tapti ekonominiu stimulu, jis nebūtinai tiesiogiai įtakos naujų darbo vietų kūrimą. Paskutinį kartą, kai korporacijoms buvo sumažinti mokesčiai, 2004-aisiais, pinigai, kuriuos papildomai uždirbo kompanijos, sukrito būtent į investuotojų kišenes.
Vienintelis dalykas, kurį pakeistų korporacinių mokesčių sumažinimas, pasak Johno Maloney, Niujorke veikiančios kapitalo grupės „M&R Capital Management“ pirmininkas, tai suteiktų paskatą smulkiajam verslui – kuris paprastai neturi akcininkų ir nevykdo veiklos užsienyje.
„Mažos kompanijos yra tos, kurios sukuria daugiausiai darbo vietų, - teigia jis. – Ir paprastai jos moka didesnius mokesčius nei korporacijos, kurios, dėl sumanaus mokestinių lengvatų ir kitokių priemonių panaudojimo, neretai moka vos 10 proc. siekiančius federalinius mokesčius.“
Visi šie prezidento pasiūlymai kainuos nepigiai. Atsakingo federalinio biudžeto komitetas skaičiuoja, kad Trumpo planų realizavimas nacionalinę skolą padidintų dar $5,3 trln., nuo dabartinių 77 proc. bendrajam vidaus produktui (BVP) iki 105 proc. Tiesa, prezidento komanda su šiais skaičiavimais nesutinka ir teigia, kad jo ekonominė programa, atvirkščiai, padidintų įplaukas į biudžetą.
