Praėjusią savaitę rašėme, kad prezidentas Joe Bidenas pasirašė lendlizo įstatymą, kuris palengvins ir paspartins ginkluotės tiekimą Ukrainai. Pasak Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, Lietuva svarsto pasinaudoti lendlizu atstatyti savo kariuomenės atsargas už Ukrainai perduotą ginkluotę.

Jungtinių valstijų prezidentai per kadenciją pasirašo šimtus įstatymų, bet ant tokio paskutinį kartą parašas dėtas prieš aštuoniasdešimt metų.

Ginkluotės už dešimtis milijardų, pavertus į šių dienų kainas – už šimtus milijardų, amerikiečiai siuntė ir Sovietų Sąjungai, kad naciai pralaimėtų Maskvai,

Po aštuoniasdešimties metų tą patį lendlizo aktą pasirašo, kad pralaimėtų Maskva.

Jis konkrečios paramos sumos nenurodo, bet pašalina teisines kliūtis ir ginkluotės tiekimą spartina: dingsta daugelis įprastai galiojančių teisinių reikalavimų.

„Tai, kas yra susitarta, kad galima teikti, tą galima teigti daug greičiau“, – sako Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė Eglė Murauskaitė.

„Labai įdomus faktas yra tas, kad pačiam įstatyme yra parašyta, kad pats įstatymas baigs galioti tada, kai Ukraina atgaus visas suverenias savo žemes“, – tikina Rytų Europos studijų centro analitikas Adamas Roževičius.

Dėl karo Ukrainoje krypties – tai signalas.

„Kad šitas konfliktas gali virsti gana ilgalaikišku. Kad mes čia per mėnesį ar du nieko neišspręsim“, – svarsto E. Murauskaitė.

Pasirašytas lendlizas sprendžia ir Lietuvos ir kitų regiono šalių saugumo dilemą, remiant Ukrainą savų kariuomenių ginkluote.

Amerikiečių lendlize numatyta ginkluotės tiekimo galimybė ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tuštinančioms savo arsenalą.

Ukrainiečių desperacija auga, jiems rodant sugriautus savo ir jų šeimų namus.

Vis dėlto amerikiečiai raudonas linijas ginkluotės tiekimui išlaiko, iki šiol netiekia tankų, ir lendlizas to nekeičia.

„Ko tas susitarimas nedaro – neplečia tipologijos karinės technikos, kurią JAV būtų pasiruošę teigti“, – sako E. Murauskaitė.

Viena iš priežasčių – technologijų jautrumas.

„Visgi yra tam tikros technologijos, kurių nenorėtų, kad rusai gautų“, – mano A. Roževičius.

Naujausia ir sudėtingiausia ginkluotė neperduodama esą dažnai ir dėl to, kad jos dalims papuolus į Rusijos rankas, technologija gali būti pavogta.

Amerikiečių Ukrainai perduotos ginkluotės suma jau dabar prilygsta visų kitų NATO narių paramai kartu sudėjus, prezidentas Bidenas iš Kongreso prašo dar per trisdešimties milijardų.