Valstybės gynimo tarybos sprendimas sugrąžinti šauktinius į kariuomenę buvo netikėtas ir kelia daug diskusijų. Iki šiol tiksliai nežinoma, ar į Lietuvos kariuomenę bus šaukiamos moterys, dirbantys jaunuoliai, turintys paskolas ar siekiantys karjeros. Neaišku ir tai, ar Seimui užteks politinės valios, kad priimtų tokį ryžtingą sprendimą. Taigi, svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti.
Moterys nebus šaukiamos
Kai buvo paskelbta, kad atnaujinamas šaukimas į Lietuvos kariuomenę, vienas iš keliamų klausimų – ar bus kviečiamos moterys? Juk, pavyzdžiui, Izraelyje karinius mokymus praeina ir vyra, ir moterys, kviečiami net neįgalūs asmenys, kurie nori ginti valstybę. Tačiau Lietuva pasirinko kitokį kelią.
„Kol kas galioja 2011 metų birželio 26 dieną priimtas Karo prievolės įstatymas, kuris numato moterų atleidimą nuo karo prievolės. Nebent jos aukštojoje mokykloje yra baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas arba norą tapti karo prievolininkėmis pareiškia pačios“, – sakė kpt. Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai, kapitonas Mindaugas Neimontas.
Šauks 27-38 metų vyrus, kurie norės
Privalomą tarnybą Lietuvos kariuomenėje turės atlikti jaunuoliai, kurių amžius nuo 19-26 metų. Tokių žmonių mūsų šalyje yra apie 200 tūkst., tačiau pašaukti bus ne visi – Karo prievolės įstatyme numatyta galybė išimčių, kuriomis remiantis, vaikinai galės rašyti prašymus ir būti nepašaukti. Pavyzdžiui, tarnybos galėtų išvengti siekiantys aukštojo mokslo diplomo, darantys karjerą, turintis finansinių įsipareigojimų, todėl negalintys tarnauti Lietuvos kariuomenėje už mažesnį atlygį. Kiekvieną atvejį nagrinės speciali komisija.
Į Lietuvos kariuomenę galės būti pašaukti ir 27-38 metų vyrai, kurie turi aukštojo mokslo diplomą ir nori tapti kariškiais.
„Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų įskaitytinai. Šiuo atveju jokių naujovių įvesti neplanuojama“, – aiškino Lietuvos kariuomenės vado atstovas M.Neimontas.
Keis ne teisės aktus, o šauktinių skaičių
Planuojama, kad kovo mėnesį Seimas pradės svarstyti Valstybės gynimo tarybos pasiūlymą sugrąžinti šauktinius į kariuomenę. Politikams nereikės keisti įstatymų ar teisės aktų. Bus vadovaujamasi 2011 metais priimtu Karo prievolės įstatymu.
„Bus reikalinga pakeisti tik krašto apsaugos sistemos karių ribinį skaičių nustatantį įstatymą“, – aiškino kapitonas M.Neimontas. Skaičius turės būti padidintas iki 3 tūkst. – tiek, kiek planuojama pašaukti per 2015 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius.
Ar tam užteks politinės valios? Politikos užkulisiuose kalbama, kad Valstybės gynimo tarnybos nariai tokį pasiūlymą pateikė tik tada, kai jau buvo žinoma, kad idėją palaikys didžiausios Seimo frakcijos.
Pagal pasisakymus viešojoje erdvėje galima spręsti, kad šauktinių sugrąžinimą palaikys Seimo socialdemokratų ir konservatorių frakcijos. Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė ir „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Rolandas Paksas sakė, kad sprendimas bus priimtas po diskusijų su partijų nariais. Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teigė, kad šauktinių grąžinimas prieštarauja partijos politinei programai, todėl reikalingos diskusijos.
Po tarnybos - rezervo mokymai
Vaikinai, kurie bus pašaukti į Lietuvos kariuomenę, mokysis 9 mėnesius. Trys mėnesiai bus skirti individualiam kario paruošimui – tiek fiziniam pasirengimui, tiek ginklo valdymui. Likusį pusmetį vyrai bus mokomi dalyvauti veiksmuose su bendražygiais – skyriumi, būriu, kuopa. Todėl šauktiniai įgis ne tik individualų paruošimą, bet ir komandinį.
„Atlikę nustatytos trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui. Į parengtojo rezervo karinius vienetus paskirti karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus“, – aiškino kapitonas M.Neimontas.
Tokių pratybų ir mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustatys Lietuvos kariuomenės vadas. Artimiausiu metu į parengtojo rezervo karių įgūdžių atnaujinimo pratybas ir mokymus planuojama pašaukti iki 600 karių kasmet.
„Asmenims, pašauktiems į pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas.
Be to, atvykę į kartotines pratybas atsargos karo prievolininkai aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, jiems suteikiamos ir visos kariui priklausančios socialinės garantijos, nes pratybų laikotarpiu jie įgyja kario statusą.
