Gali būti, kad Londone gimęs ir ten nuo mažumės futbolininko karjerą pradėjęs lietuvis Kasparas Sacevičius taps pasauline šio sporto žvaigžde. Jaunasis talentas rodo neįtikėtinus rezultatus ir jau keletą metų žaidžia futbolo klube, kuris yra vienas garsiausių ne tik Anglijoje, bet ir visoje planetoje.
„Aš čia gimiau, Londone, tai man patinka Londonas. Bet aš ir lietuvis, ir man tai patinka. Lietuviškai esu Sacevičius, bet niekas Anglijoje nesakys Sacevičius, sakys Sakavičius“, – sako Kasparas.
Keturiolikametis Kasparas oficialiai priklauso prestižinei Londono „Arsenalo“ jaunimo akademijai ir yra ruošiamas geriausių savo srities specialistų. Berniuko tėtis Erlandas Sacevičius sako, kad į jo sūnų be galo daug investuojama, nes klubo atstovai mato didžiulį jo potencialą.
„Yra kokie 6 topiniai klubai – Mančesteryje, Liverpulyje, 4 klubai Londone – ir viename iš jų žaidžia Kasparas. Jis čia pateko būdamas 9 metų, pastebėjo jį Westhamo skautai. Mes gyvenome Rytų Londone, netoli yra Westhamo akademija, ir jų skautai vaikštinėja, ieško talentų aplinkinėse mokyklose, sporto klubuose. Talentingesnius vaikus jie pakviečia į peržiūrą“, – komentuoja Kasparo tėtis Erlandas.
Tai yra pats aukščiausias jaunimo futbolo lygis, visiškas prestižas, tą labai sunku išsikovoti – apie sūnaus pasiekimus aiškina daugybę metų Londone gyvenantis Kasparo tėtis.
„Į tokias mokyklas patenka iš tikrųjų atrinkti berniukai su didesniu talentu ir sugebėjimais. Kad Kasparas žaidžia tokioje akademijoje, tai daug ką pasako, ir baigus tokią mokyklą yra daug didesnės galimybės išeiti į tą vadinamąjį didįjį futbolą“, – tikina pašnekovas.
Būti ten, kur dabar yra Kasparas, – be galo sudėtinga, kiekvienais metais vyksta naujos atrankos, treneriai ir klubo atstovai iš naujo įvertina jaunojo lietuvio gebėjimus ir sprendžia, ar toliau su juo verta dirbti. Daug vaikų tokiu būdu atkrenta.
„Būti „Arsenalo“ akademijoje reiškia labai daug. Reikia iš tikrųjų labai sunkiai dirbti, stengtis, nes į tavo vietą kiekvienais metais taikosi ne 10, ne 20, o daugiau berniukų. Tūkstančiai, kurių svajonė yra patekti būtent čia.
„Pavyzdžiui, kiek metų anksčiau čia žaidė Davido Beckhamo abu sūnūs, iš klubo legendų, Roberto Pireso sūnus, Bacary Sagna, Franko Lampardo sūnėnas“, – dėsto Kasparo tėtis.
Po kiekvieno sezono visa Kasparo šeima su nekantrumu laukia, kas bus toliau, ar legendinis klubas „Arsenal“ pasiliks berniuką, ar vis tik reikės ieškoti naujos vietos, kur jis galėtų žaisti.
„Mano pozicija – puolėjas. Kaip Messi, Hazard`as“, – sako Kasparas.
Kasparo karjera rūpinasi ne tik tėtis Erlandas, bet ir mama Rita bei vyresnysis brolis Kristupas, pasirinkęs studijuoti sporto psichologiją. Jie visi drauge lydi berniuką į svarbiausias varžybas, palaiko ir per treniruotes.
Erlandas neslepia, kad iš šeimos biudžeto kiekvieną mėnesį tenka paskirti didžiulę pinigų sumą sūnui lavinti. Tačiau kitaip išlikti tokiame aukštame lygyje ir siekti karjeros būtų neįmanoma.
„Būti akademijoje dar nereiškia, kad tu gausi to, ko reikia. Čia kaip mokykloje – reikia papildomai mokytis, norint būti geresniam. Tai mes investuojame į privačias pamokas su skirtingais specialistais: fizinio pasiruošimo, taktikos, technikos“, – vardija Erlandas.
Kasparo tėtis neslepia, kad jo sūnus turi atlaikyti didelę konkurenciją ir psichologinį spaudimą, tačiau profesionaliame sporte kitaip nebūna. Čia visi nori būti geriausi.
Anot jo, Kasparas vėlai bręsta, todėl jam reikia daugiau laiko įrodyti, koks jis gali būti. „Jam daug sunkiau šiuo metu žaisti prieš fiziškai stipresnius, didesnius varžovus, bendraamžius. Bet „Arsenalas“, kaip klubas, tiki juo, duoda laiko ir mato jame potencialo, kad jis gali būti iš tikrųjų geras futbolininkas“, – sako pašnekovas.
Erlandas pripažįsta, kad Kasparas neturi įprastos jo bendraamžiams vaikystės, nes visas jo laisvalaikis suplanuotas futbolui. Dabar tai svarbiausia ir jokiu būdu negalima apsileisti.
„Jie visiškai neturi laiko važinėtis riedlentėmis parke, eiti į kino teatrus, paprasčiausiai leisti vaikystę taip, kaip leidome mes. Viskas taip suspausta, kad praktiškai mažai laiko lieka mokslams, dėl to mes turime irgi labai stebėti“, – pasakoja Kasparo tėtis.
Jeigu išsipildytų baisiausias šios šeimos košmaras ir Kasparas būtų pašalintas iš jaunimo akademijos „Arsenal“ – tai dar tikrai ne karjeros pabaiga. Erlandas tam visada yra pasiruošęs ir galvoja planą B, o jeigu reiktų, turi nusimatęs ir C.
„Atleidimas iš klubo nepasako, kad tu negali žaisti futbolo toliau. Aišku, vaikui smūgis, nes jis tikisi su savo komanda eiti, bet yra kitų klubų, kurie tave gali priimti ir duoti šansą eiti į priekį. Kiek mes žinome pavyzdžių, taip yra įvykę ir tai gali būti net ir Kasparui“, – komentuoja pašnekovas.
