Johnui Kasichui antradienio rytą pranešus apie tai, kad jis prisijungia prie kandidatuojančių į šalies prezidentus, respublikonų kandidatų ratas buvo užbaigtas. Na, taip, gali atsirasti naujų kandidatų – regis, buvęs Virdžinijos gubernatorius Jimas Gilmore’as yra nusiteikęs rugpjūtį paskelbti apie savo kandidatūrą – tačiau visi kandidatai, turintys nors menkiausią galimybę patekti į debatus Klivlande (ar išgyventi taip vadinamą Superantradienį, kai daugiausiai valstijų balsuos pirminiuose rinkimuose), jau pranešė apie savo dalyvavimą.
Tiesą sakant, Kasichas lygiai taip pat sėkmingai į debatų sceną gali nepatekti, nepaisant to, kad pirmasis susitikimas vyks Ohajuje, kur jis gubernatoriauja. Nepaisant to, kad jis turi išmintingo politiko reputaciją, jo kandidatūra atrodo mažai tikėtina, mat jis yra pernelyg nuosaikus ir technokratiškas respublikonų pirminiams rinkimams bei per gižus, kad pritrauktų rinkėjus ir finansinius rėmėjus. Tačiau jis yra labai protingas kandidatas, jį remiantis politinis komitetas surinko labai padorią pinigų sumą, o tai, kad jis ateina iš labai svarbios, rinkimų rezultatus galinčios nulemti valstijos, jam suteikia rimtą persvarą.
Tam tikrais aspektais Kasichas yra puikiai tinkamas šiai kandidatūrai – jis yra tikriausias fiskalinis konservatorius iš visų kandidatų, jis jau pademonstravo, kad gali pritraukti darbininkų klasės balsus, yra dukart laimėjęs rinkimus svarbioje ir lemiamoje valstijoje. Tačiau, kita vertus, dėl jo nuolatinės anticharizmos tampa labai sunku įsivaizduoti jį laimint rinkimus, o ir jo požiūris yra žavingai abejingas: „Jei jiems tai patinka, puiku. Jei nepatinka, žaisiu daugiau golfo.“ Pirminiuose rinkimuose jam gali smarkiai pakenkti ir tai, kad jis Ohajuje vykdė Medicaid plėtrą pagal Obamacare įstatymą – dėl šio žingsnio jis net turėjo įveikti respublikonų kontroliuojamą Generalinę asamblėją. Ir nors jo reitingai apklausose nėra stulbinantys, jis vis tiek lenkia Lindsey Grahamą, Carly Fioriną ir Bobby Jindalą.
Taigi, ką kol kas žinome apie respublikonų kandidatų būrį? Pirmiausia, jis yra milžiniškas, neturintis jokio moderniųjų laikų precedento – oficialiai pretenduoja 16 stambių kandidatų ir nesuskaičiuojamas būrys nelabai žinomų ir nelabai įdomių. Tai yra garantuotas galvos skausmas visiems su tuo susijusiems: kandidatams sudėtinga pritraukti dėmesį, rinkėjai skęsta informacijos gausoje, žiniasklaida sunkiai suskaičiuoja kandidatus ir nespėja apie juos rašyti, apklausų rengėjai vargsta su sulėtėjusiomis automatinėmis sistemomis, respublikonų partija vargiai spėja viską sukontroliuoti, o TV kanalai karštligiškai svarsto, kaip organizuoti debatus.
Antra, šiandien jis visai ne toks, kokio dauguma analitikų tikėjosi sausį, kai po truputį ėmėme skaičiuoti galimus kandidatus. Tuo metu Amerikoje nebūtume radę nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, kad Donaldas Trumpas yra rimtas kandidatas į JAV prezidentus. Neįtikėtina, tačiau šiandien Trumpas yra ne tik pareiškęs apie kandidatūrą ir pateikęs reikiamus dokumentus Federalinei rinkimų komisijai, tačiau ir turi labai realią galimybę patekti į rugpjūčio 6-osios debatus Klivlande. Taip, tiesa yra ta, kad Trumpas prezidentu netaps, o didžioji dalis jo populiarumo yra dėka jam skiriamo milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Tačiau nauja „Washington Post“ apklausa rodo, kad jis labai akivaizdžiai pirmauja, surinkęs dvigubai didesnį rinkėjų palaikymą nei antroje vietoje atsidūręs Viskonsino gubernatorius Scottas Walkeris.
Likusi kandidatų būrio dalis lygiai tokia pati stebinanti. Jebas Bushas pademonstravo, kad yra rimtas kandidatas, taip užčiaupdamas kai kuriuos abejojančius, tačiau nesugebėjo tapti nesuvaldoma galia ir iškilti aukščiau visų likusių kandidatų, nepaisant milžiniškos finansinės persvaros. Tedas Cruzas pasirodė atsparesnis, nei mes manėme, o Randas Paulas pastaruoju metu pasitraukė į foną. Carly Fiorina ir Lindsey Grahamas demonstruoja puikias rinkimines kampanijas, nepaisant to, kad nė vienas nesulaukė platesnio populiarumo.
Demokratų rinkiminės varžytynės irgi tapo žymiai įdomesnės, nei buvo sausį. Hillary Clinton tebėra labiausiai tikėtina kandidatė, tačiau Bernie Sanderso kandidatūra sutraukė didžiules minias, pakeitė demokratų pirminių rinkimų diskursą ir privertė Clinton užimti liberalią poziciją daugeliu klausimų. Plius, kad ir koks mažai tikėtinas kandidatas jis bebūtų – kas sausį galėjo tikėtis, kad į rinkimus įsitrauks ir buvęs Rod Ailando gubernatorius Lincolnas Chafee?
