Nobelio fizikos premija
Nobelio fizikos premija antradienį buvo skirta Raineriui Weissui iš Masačusetso technologijų instituto ir Kipui Thorne‘ui bei Barry Barishui iš Kalifornijos technologijų instituto, už „svarbų įnašą kuriant ir tobulinant LIGO detektorių ir gravitacinių bangų atradimą“.
Yra žinoma, kad, maždaug prieš 1,3 mlrd. metų, kažkur kosmose susidūrė dvi milžiniškos juodosios skylės, pasiuntusios per erdvėlaikį taip vadinamų gravitacinių bangų virpesius. Juos ir užfiksavo trys premijos laureatai, „užtikrinę, kad, po daugiau nei keturis dešimtmečius dėtų pastangų, gravitacinės bangos pagaliau būtų užfiksuotos“, rašo NobelPrize.org.
2015-ųjų rugsėjo 24 d. tos bangos, keliaujančios per kosminę erdvę šviesos greičiu, pasirodė kaip silpni šviesos virpesiai, kuriuos „pagavo“ du LIGO (Lazerinės interferometrinės gravitacinių bangų observatorijos) detektoriai Jungtinėse Valstijose.
Albertas Einšteinas tų kosminių virpesių egzistavimą buvo numatęs dar prieš šimtą metų, tačiau tuo metu buvo manoma, kad jų niekada nebus galima išmatuoti. Jis taip pat nebuvo tikras, ar tie virpesiai nėra tik matematinė iliuzija.
Dr. Weissas (85 m.), dr. Thorne‘as (77 m.) ir dr. Barishas (81 m.) labiausiai prisidėjo prie LIGO ir jos seserinės organizacijos „LIGO Scientific Collaboration“, kuriai priklauso daugiau nei tūkstantis mokslininkų, veiklos. Dr. Weissas gaus pusę 9 mln. Švedijos kronų (apie $1,1 mln.) vertės premijos, o dr. Thorne‘as ir dr. Barishas pasidalins kitą pusę.
Kalbėdamas telefonu su Nobelio komitetu, dr. Weissas sakė laikantis šį apdovanojimą pripažinimu viso darbo, kurį daugiau nei tūkstantis žmonių atliko per 40 metų.
„Dauguma mokslininkų visada tikisi daugiau sužinoti apie tuos dalykus, apie kuriuos nieko nežinome“, - sakė dr. Weissas, kuris gimė Berlyne ir prieš pat Antrąjį pasaulinį karą su šeima pasitraukė į Jungtines Valstijas.
Nobelio chemijos premija
Nobelio chemijos premija trečiadienį buvo skirta trims krioelektroninės mikroskopijos pionieriams - Jacquesui Dubochetui iš Lozanos universiteto Šveicarijoje, Joachimui Frankui iš Kolumbijos universiteto JAV, ir Richardui Hendersonui iš MRC molekulinės biologijos laboratorijos Jungtinėje Karalystėje.
Krioelektroninės mikroskopijos technika leidžia padaryti tikslias ir detalias gyvų organizmų nuotraukas atominiame lygmenyje. Laureatų kurta kelis dešimtmečius, ši technologija yra retas ir labai svarbus mokslo ir inžinerijos pasiekimas – ją pasitelkę mokslininkai gali padaryti didelės raiškos 3D formato nuotraukas, kurios jau padėjo kurti vaistus nuo vėžio ir demistifikuoti Zikos virusą.
Praėjusiais metais ši technologija tapo tokiu vertingu įrankiu, kad Nacionalinis sveikatos institutas krioelektroninę mikroskopiją paskelbė „metų metodu“, o Nacionalinio vėžio instituto direktorius teigė, jog jos potencialas plėtojant struktūrinę biologiją ir kuriant vaistus nuo vėžio yra nepralenkiamas.
Naujoji technologija leidžia sukurti biocheminius žemėlapius ir užpildyti ankstesnių metodų paliekamas spragas. Specialūs biochemikalai gali būti užšaldyti judesyje, o tai leidžia iš arti stebėti iki tol nematytus procesus ir suteikia naujų įžvalgų į gyvų organizmų cheminę sandarą.
Mokslininkai kažkada manė, kad elektroniniai mikroskopai negali būti naudojami stabėti gyvoms ląstelėms, nes jų siunčiami elektronų spinduliai gali sunaikinti biomedžiagą. Tačiau 1990-aisiais dr. Hendersonui pavyko sėkmingai padaryti 3D formato nuotrauką, vaizduojančią baltymą atominiame lygmenyje.
„Krioelektroninė mikroskopija iš esmės atvėrė naują, anksčiau nepažintą struktūrinės biologijos skyrių, – sakė dr. Hendersonas duodamas interviu „Nobel Media“. – Biologijoje yra gana daug struktūrų, kurios buvo atsparios ankstesniems metodams, tokiems kaip Rentgeno spindulių kristalografija ar branduolinė magnetinio rezonanso spektroskopija.“