Kol likusi pasaulio dalis akylai stebi Katalonijos krizę, du turtingiausi Italijos regionai sekmadienį nubalsavo už teisę į didesnę autonomiją nuo Romos savo atskiruose referendumuose.
Daugiau nei 95 proc. rinkėjų, atidavusių savo balsus šiauriniuose Veneto ir Lombardijos regionuose, kurie kartu sukuria maždaug 30 proc. Italijos bendrojo vidaus produkto, pasakė „taip“ didesnei autonomijai, praneša abiejų regionų pareigūnai.
Venete prie balsadėžių susirinko daugiau nei 57 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, Lombardijoje jų aktyvumas siekė maždaug 39 proc., teigia tų regionų atstovai.
Referendumus sušaukė abiejų regionų gubernatoriai, kurie abu priklauso dešiniojo sparno „Šiaurės lygai“ – partijai, anksčiau pasisakiusiai už visišką atsiskyrimą nuo Italijos – su tikslu užsitikrinti daugiau regioninių galių dėl išlaidų paskirstymo, imigracijos, švietimo ir sveikatos apsaugos.
Iš viso penki Italijos regionai jau turi autonominių galių, įskaitant Sardinijos ir Sicilijos salas, o taip pat Veneto kaimyną, Friulio–Venecijos Džulijos regioną.
Lombardijai priklauso mados sostine vadinamas Milano miestas, o Veneto regiono sostinė yra kanalų miestas Venecija.
Kas vadovavo referendumams?
Balsavimus paskelbė regionų lyderiai, Roberto Maroni iš Lombardijos ir Luca Zaia iš Veneto. Referendumai nėra teisiškai įpareigojantys, tačiau vietos lyderiai teigia, kad jų rezultatai suteiks jiems mandatą derėtis su Roma dėl didesnių galių.
„Mes siekiame gauti pakankamai galios prasilaužti pro vyriausybės pasipriešinimą, – prieš referendumą sakė Lombardijos regiono lyderis Maroni. – Norime valdyti savo teritoriją ir valdyti vietoves, kurios kenčia nuo migrantų srautų. Mums pats svarbiausias dalykas yra gauti resursų.“
Priešingai nei Katalonijos referendumas, kuris buvo paskelbtas nelegaliu Ispanijos vyriausybės, Italijos konstitucija leidžia regionams rengti tokio tipo balsavimus.
Kuo šie referendumai svarbūs?
Referendumus remiantys politikai teigia, kad sėkmingos jų regionų ekonomikos neturėtų būti naudojamos finansuoti vargingesnius regionus pietinėje Italijos dalyje.
Maroni nori mažiausiai perpus sumažinti Lombardijos mokamus mokesčius, teigdamas, kad jo regionas kasmet išsiunčia į Romą €54 mlrd. daugiau negu gauna atgal. Veneto regiono gubernatorius teigia, kad šis deficitas jiems siekia maždaug €20 mlrd. ir nori, kad jo regionui tie pinigai būtų sugrąžinti.
Kritikai teigia, kad šie referendumai yra „Šiaurės lygos“ bandymas pasididinti populiarumą prieš kitų metų visuotinius rinkimus.
„Pagaliau, po 30 metų, mes turime oficialią datą. (...) Veneto ir Lombardijos žmonės, 15 milijonų žmonių, turės galimybę išreikšti savo nuomone paprašydami didesnės autonomijos ir daugiau pinigų. Tai yra laisvės triumfas“, - anksčiau Italijos laikraščiui „Corriere Della Sera“ sakė „Šiaurės lygos“ lyderis Matteo Salvini.
Tai – tik pradžia?
Referendumai buvo surengti tuo pat metu, kai visoje Europoje separatistiniai judėjimai įgauna vis didesnį pagreitį. Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos ir tebesitęsianti įtampa tarp Katalonijos ir Ispanijos užgožė visas naujienų antraštes, o taip pat daugėja kalbų apie antrąjį Škotijos nepriklausomybės referendumą, nors škotų nepriklausomybės judėjimas per pastaruosius metus nusilpo.
Tačiau Italijoje situacija yra kiek kitokia. Dar praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigoje „Šiaurės lyga“ siekė įkurti nepriklausomą Padanijos valstybę, kuri būtų apėmusi šiaurinę šalies dalį, sekant nuo Po upės aplink Lombardiją vakaruose iki Venecijos rytuose. Nors vėliau pagrindinis partijos tikslas – įkurti nepriklausomą valstybę – buvo nustumtas tolyn, bet dabar labai tikėtina, kad jis ir vėl bus iškeltas iki ateinančių metų rinkimų.
„Iš teisinės perspektyvos, tai nėra analogiška situacija „Brexit“ referendumui“, - savo partijos išplatintame pranešime sako Zaia.
„Tikslai yra radikaliai skirtingi. (...) Priešingai nei „Brexit“, tai sukurtų teigiamą rezultatą. Veneto referendumas turės milžiniškos įtakos“, - pridūrė jis.
