Jaunimas sudaro vis didesnę iš valstijos išvykstančių mokesčių mokėtojų dalį. Naujausi IRS duomenys patvirtina, kad kasmet iš Ilinojaus išvyksta dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, tarp kurių vis didesnę dalį sudaro Y kartos atstovai, t.y. 18-34 metų žmonės. Mokesčių mokėtojai su pačiais jauniausiais suaugusiaisiais priešakyje nuolat balsuoja kojomis ir iškeliauja į kitas valstijas.
Nors šalyje yra bendra į pietus ir vakarus besikeliančių amerikiečių tendencija, nė viena kita valstija Vidurio Vakaruose nepraranda savo gyventojų tokiais sparčiais tempais kaip Ilinojus. O naujausi IRS duomenys ir Darbo statistikos biuro informacija atskleidžia, kad didžiausia migracija iš Ilinojaus yra tarp jaunimo ir darbingo amžiaus suaugusiųjų. Akivaizdu, kad darbuotojai palieka Ilinojų ieškodami geresnių darbo galimybių ir palankesnio ekonominio klimato kitur.
Pastarųjų trejų metų IRS migracijos statistika (2011-2012, 2012-2013, 2013-2014) įtraukė detalesnius duomenis, kurie atskleidžia tarp skirtingų valstijų migruojančių žmonių amžių ir pajamas. Šie treji metai taip pat pažymi rekordiškai aukštą migraciją iš Ilinojaus bei parodo, kokie būtent žmonės išvyksta iš Linkolno žemės. Pasak IRS duomenų, daugumą valstijos prarandamų mokesčių mokėtojų sudaro darbingo amžiaus žmonės, o iš visų amžiaus grupių sparčiausiai valstiją palieka Y kartos atstovai (žmonės iki 35-erių metų).
Per 2011-uosius mokestinius metus (už kuriuos mokesčių deklaracijos buvo pateiktos 2012-aisiais) Ilinojaus grynasis nuostolis (sudėjus atvykusius ir išvykusius iš valstijos) buvo 25 000 mokesčius mokančių namų ūkių, 51 000 žmonių (pagal mokestines išimtis) ir $2,7 milijardo metinių pakoreguotų bendrųjų pajamų. Darbingo amžiaus žmonės sudarė 64 procentus visų Ilinojaus prarastų mokesčius mokančių namų ūkių ir 71 procentą prarastų mokesčių mokėtojų su išlaikytiniais. Daugiausiai prarasta 26-34 metų amžiaus mokesčių mokėtojų.
Po metų, per 2012-uosius mokestinius metus (už kuriuos mokesčių deklaracijos buvo pateiktos 2013-aisiais), Ilinojus neteko 32 000 mokesčius mokančių namų ūkių, 68 000 žmonių (pagal mokestines išimtis) ir $3,9 milijardo metinių pakoreguotų bendrųjų pajamų. Darbingo amžiaus žmonės sudarė 64 procentus visų Ilinojaus prarastų mokesčius mokančių namų ūkių ir 70 procentų prarastų mokesčių mokėtojų su išlaikytiniais. Ir vėl daugiausiai prarasta 26-34 metų amžiaus mokesčių mokėtojų, o Y kartos išvykusiųjų dalis sparčiai išaugo lyginant su 2011-2012 metais.
Tai, kad valstiją palieka tiek daug darbingo amžiaus suaugusiųjų, aiškiai rodo, kad Ilinojus nesukuria pakankamai patrauklių įsidarbinimo galimybių, kurios priverstų šiuos žmones likti. Ilinojaus politikos problemos skaudžiausiai atsiliepia darbininkams iš pramoninės ekonomikos, tačiau dideli mokesčiai ir įvairaus plauko papildomi reguliaciniai įstatymai smarkiai padidina pragyvenimo lygį ir kenkia visiems Ilinojaus gyventojams, kokio amžiaus ar pajamų grupei jie bepriklausytų.
Trečiaisiais detalesnės statistikos vedimo metais, per 2013-uosius mokestinius metus (už kuriuos mokesčių deklaracijos buvo pateiktos 2014-aisiais), Ilinojus neteko 39 000 mokesčius mokančių namų ūkių, 82 000 žmonių (pagal mokestines išimtis) ir $4,2 milijardo metinių pakoreguotų bendrųjų pajamų. Darbingo amžiaus žmonės sudarė 63 procentus visų Ilinojaus prarastų mokesčius mokančių namų ūkių ir 69 procentus prarastų mokesčių mokėtojų su išlaikytiniais. Ir vėl daugiausiai prarasta 26-34 metų amžiaus mokesčių mokėtojų, o Y kartos išvykusiųjų dalis sparčiai išaugo lyginant su 2012-2013 metais. Be to, per šį laikotarpį ryškiai padidėjo iš valstijos išvykstančių žmonių iki 26 metų skaičius.
Iš viso vos per trejus metus, kai buvo vedama ši detalesnė statistika, Ilinojus prarado 96 000 mokesčius mokančių namų ūkių ir 202 000 mokesčių mokėtojų su išlaikytiniais. Net 60 tūkstančių namų ūkių pagrindą sudarė darbingo amžiaus žmonės, o dar 7 500 – darbingo amžiaus žmonės, kurie išvykimo metu buvo 26 metų arba jaunesni.
Tai, kad valstiją palieka tiek daug darbingo amžiaus suaugusiųjų, aiškiai rodo, kad Ilinojus nesukuria pakankamai patrauklių įsidarbinimo galimybių, kurios priverstų šiuos žmones likti. Ilinojaus politikos problemos skaudžiausiai atsiliepia darbininkams iš pramoninės ekonomikos, tačiau dideli mokesčiai ir įvairaus plauko papildomi reguliaciniai įstatymai smarkiai padidina pragyvenimo lygį ir kenkia visiems Ilinojaus gyventojams, kokio amžiaus ar pajamų grupei jie bepriklausytų.
Aišku viena – Ilinojui reikia daugiau į ekonomikos stiprinimą nukreiptos politikos. Pradėti galima nuo valdžios išlaidų apkarpymo, mokestinės naštos labiausiai apmokestintiems gyventojams palengvinimo ir kitų racionalių mokesčių sistemos reformų, o taip pat sumažinti apribojimus ir kliūtis pradedantiesiems verslininkams ir smulkiajam verslui. Kol Ilinojus nenustos viso savo dėmesio skirti tam, kaip išlaikyti savo vis besipučiantį valdžios aparatą, ir nepradės stiprinti ekonomikos, jis ir toliau nesugebės sukurti pakankamai darbo vietų ir sustabdyti išvykstančiųjų srauto.
