Istoriniu žingsniu siekiant sumažinti prieš 1 000 m. prasivėrusią prarają, atskyrusią krikščionišką pasaulį, popiežius Pranciškus ir Rusijos ortodoksų bažnyčios lyderis Kirilas šį penktadienį susitinka Kuboje, kur bandys nutiesti tiltą tarp Romos Bažnyčios rytinės ir vakarinės pusių.
Apie vasario 12 d. susitikimą tarp Pranciškaus ir patriarcho Kirilo buvo pranešta praėjusį penktadienį. Tai bus pirmas istorijoje susitikimas tarp Katalikų bažnyčios ir Rusijos ortodoksų bažnyčios, kuri yra didžiausia visame ortodoksiškame pasaulyje.
Pontifikas Kuboje sustos pakeliui į Meksiką, kur lankysis vasario 12-18 d., ir susitiks su Kirilu Havanos oro uoste, kur jie maždaug porą valandų privačiai pabendraus, o tada pasirašys jungtinį pranešimą, skelbia Vatikanas.
„Šis įvykis yra nepaprastos svarbos kelyje į ekumeninius santykius ir dialogą tarp krikščionių konfesijų“, - sakė Vatikano atstovas Federico Lombardi.
Abi bažnyčios atsiskyrė viena nuo kitos 1054 m. ir iki šiol nesutaria dėl visos eilės klausimų, įskaitant popiežiaus valdžios pirmumo teisę. Ši įtampa užkirto kelią buvusiems popiežiams susitikti su Rusijos patriarchu, tačiau pastaruoju metu vis didėjantis krikščionių – tiek katalikų, tiek ortodoksų – persekiojimas Vidurio Rytuose ir Afrikoje suartino visus tikinčiuosius. Vatikanas ir Ortodoksų bažnyčia anksčiau ne kartą pasmerkė islamistų ekstremistų išpuolius prieš krikščionis ir krikščioniškų monumentų naikinimą, ypač Sirijoje, kur Rusija dalyvauja bombardavimo kampanijoje, palaikydama Damasko vyriausybę.
Metų metus planuotas susitikimas pažymi didelį žingsnį į priekį Vatikanui, tačiau gali turėti neigiamos įtakos patriarchui Kirilui.
„Konservatyvios jėgos Maskvoje yra pasakiusios, kad joms nepatinka šis susivienijimas su Vakarais, kad tai jas susilpnins“, - pažymi Katalikiškojo Amerikos universiteto teologas Chadas Pecknoldas.
Jo teigimu, susitikimui pasirinkta Kuba, turint omenyje jos ryšius su sovietais ir komunistais, yra ypatingai svarbi Kirilui, kuris tuo metu lankysis šalyje su oficialiu vizitu, jo pirmuoju Lotynų Amerikoje.
Metropolitas Ilarionas, Rusijos ortodoksų bažnyčios užsienio politikos vadovas, reporteriams sakė, kad Šventasis Sostas ir Rusijos cerkvė iki šiol nesutaria dėl tam tikrų esminių dalykų, įskaitant ortodoksų bažnyčias vakarų Ukrainoje, turėdamas omenyje Ukrainos graikų katalikų bažnyčią, antrą pagal dydį šalyje, kuri rengia ortodoksų pamaldas, tačiau yra pavaldi Romai. Rusijos ortodoksai laiko vakarų Ukrainą savo tradicine teritorija ir neigiamai vertina popiežiaus įtaką joje.
Vatikanas ir Ortodoksų bažnyčia anksčiau ne kartą pasmerkė islamistų ekstremistų išpuolius prieš krikščionis ir krikščioniškų monumentų naikinimą, ypač Sirijoje, kur Rusija dalyvauja bombardavimo kampanijoje, palaikydama Damasko vyriausybę.
„Nepaisant to, šioje tragiškoje situacijoje mes privalome atidėti į šoną vidinius nesutarimus ir didinti pastangas gelbėjant krikščionybę tuose regionuose, kur ji susiduria su pačiu žiauriausiu persekiojimu“, - sakė metropolitas, turėdamas omenyje grėsmę krikščionių bendruomenėms Vidurio Rytuose ir šiaurės bei centrinėje Afrikoje.
Maždaug du trečdaliai viso pasaulio krikščionių ortodoksų, arba maždaug 200 mln., priklauso Rusijos ortodoksų bažnyčiai. Tuo tarpu Romos katalikų bažnyčia „gano“ apie 1,2 mlrd. tikinčiųjų.
Christopheris Bellitto, bažnytinės istorijos specialistas iš Keano universiteto Naujajame Džersyje, sako, jog šis susitikimas remiasi susitaikymo modeliu.
„Šie du vyrai bando užgydyti tūkstantmetines žaizdas Atgailos metais, - sakė jis, turėdamas omenyje Pranciškaus jubiliejinius metus. – Net jeigu jie sutinka ne dėl visko, jie pradėjo pagarbų dialogą – kurių mūsų pasaulyje labai trūksta.“
Vatikano atstovas, tėvas Lombardi, atsisakė vertinti popiežiaus kelionės į Rusiją tikimybę ar užsiminti, kas galėtų būti pranešta jungtiniame pranešime.
Pranciškui tapus pontifiku, Vatikanas ėmė skatinti ekumeninių ryšių su ortodoksais ir kitomis krikščioniškomis denominacijomis atgaivinimą. Katalikų bažnyčia dabar taip pat yra apskritai kiek palankesnė Rusijai ir netgi susilaikė nuo tiesioginės kritikos Kremliui dėl šalies vaidmens Ukrainos konflikte.
Prieš tapdamas patriarchu 2009 m., Kirilas buvo bažnyčios užsienio politikos vadovas ir yra gerai žinomas Vatikano rateliuose. Palyginus su jo pirmtaku Aleksejumi II, Kirilas yra kur kas karingesnė figūra, siekianti svarbesnio bažnyčios vaidmens Rusijos vidaus reikaluose. Jo parama prezidentui Vladimirui Putinui ir vyriausybei taip pat yra kur kas labiau išreikšta negu jo pirmtako, kuris siekė atsiriboti nuo Kremliaus.
