Gegužės 12 dieną organizuojamas referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (toliau – referendumas dėl pilietybės išsaugojimo). Jame turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Artėjant šiam referendumui, kuris vyks kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais, JAV Lietuvių Bendruomenė ragina JAV lietuvius nepamiršti savo pilietinės pareigos ir aktyviai balsuoti artėjančiuose rinkimuose bei referendume. Mūsų tikslas – pakviesti visus balsavimo teisę turinčius LR piliečius užsiregistruoti ir dalyvauti rinkimuose bei kuo plačiau paskleisti informaciją apie tai, kaip tapti rinkėju, taip pat apie patį balsavimo procesą.

Visi Lietuvos piliečiai, planuojantys balsuoti užsienyje, gali registruotis balsavimui. Registracija vyksta per Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapį: https://www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija ir užtrunka vos kelias minutes. Įsidėmėtina, kad visi rinkėjai, pageidaujantys balsuoti užsienyje, turi registruotis iš naujo – net ir tie, kurie jau buvo įtraukti į užsienyje balsuojančių rinkėjų sąrašus praėjusiuose rinkimuose ar referendumuose. Rinkėjo registracijos prašyme galima pasirinkti balsavimą paštu arba asmeniškai atvykstant į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę. Čikagoje registruotis balsavimui paštu galima iki gegužės 4 d., Vašingtone – iki gegužės 7 d. Nusprendę balsuoti ne paštu JAV gyvenantys rinkėjai savo balsa galės atiduoti mūsų šalies ambasadoje ir konsulatuose. Kaip įprastai, balsavimas taip pat bus organizuojamas Pasaulio lietuvių centre Lemonte, IL. 

Užsienyje balsuoti paštu jau užsiregistravo 23 242 rinkėjai, tai sudaro beveik 121 proc. visų 2016 m. Seimo rinkimuose užsiregistravusių rinkėjų skaičiaus. JAV užsiregistravusių balsuoti turime kiek daugiau nei 3200 (balandžio 2 d. duomenimis). Deja, yra nemažai rinkėjų, kurie nežino, kaip tai padaryti. Siekdami jiems padėti, įvairių organizacijų (JAV LB, Lithuanian City of Chicago Club, Pasaulio lietuvių centro, lituanistinių mokyklų ir kt.) savanoriai lietuvių susibūrimo vietose iš anksto paskelbtą dieną padeda užsiregistruoti to dar nepadariusiems ar nežinantiems, kaip tai atlikti. Tad jeigu jums reikia tokios pagalbos, kreipkitės į savanorius, kurie jums mielai padės.

Juos galite rasti:

Balandžio 6 d. (šeštadienį) 8:30-2:00 Čikagos lituanistinėje mokykloje (5620 S Claremont Ave, Chicago IL 60636)

Balandžio 7 d. (sekmadienį), po 10 val. r. Mišių Brighton Parko bažnyčioje (2745 W. 44th Street, Chicago, Illinois, 60632)

Balandžio 7 d. (sekmadienį) po 11 val. r. Mišių Nativity BVM Lietuvių katalikų bažnyčioje Čikagoje (6812 S Washtenaw Ave, Chicago IL 60629)

Balandžio 13 d., 27 d. (šeštadieniais) 8:30-2:00 Čikagos lituanistinėje mokykloje 

Balandžio 27 d. (šeštadienį) Gedimino lituanistinėje mokykloje (126 N. Lake Street, Mundelein, IL 60060).

Balandžio 30 d. (šeštadienį) 8:30-2:00 Čikagos lituanistinėje mokykloje 

Balandžio 31 d. (sekmadienį) po 11 val. r. Mišių Nativity BVM Lietuviu katalikų bažnyčioje Čikagoje (Marquette Park) 

Pradedant balandžio 5 d. - kiekvieną penktadienį nuo 5 val. p. p. iki 8:30 val. v. ir šeštadienį nuo 9 val. r. iki 1 val. p. p. Maironio lituanistinės mokyklos raštinėje 

Kiekvieną darbo dieną nuo 9 val. r. iki 5 val. p. p. Pasaulio lietuvių centro raštinėje.

Kiekvieną sekmadienį Pasaulio lietuvių centre. Jeigu negalite atvykti, galite paskambinti tel. +1 (708) 790-0910, jums padės užsiregistruoti.

Registruojantis būtina atsinešti pasą ar asmens tapatybės kortelę (reikia paso numerio bei asmens kodo, jei ir paso galiojimas baigėsi). Jeigu nusprendėte registruotis patys, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų, dėl kurių registracija gali strigti:

• Būtina naudoti lietuviškas raides. Jei neturite lietuviškos klaviatūros, rinkėjo puslapio apačioje galite pasirinkti reikiamą raidę, ją nukopijuoti ir įterpti.
• Atsiminkite, kad šalis, kurioje balsuojate, yra užrašyta lietuviškai (pasirinkite ne USA, bet JAV).
• Besiregistruojantys JAV telefono numerį turi įrašyti be jokių skliaustelių, tarpelių ar brūkšnelių, pradėdami su +1.

Kviečiame dalintis šia informacija su draugais, pažįstamais, giminaičiais! Esame pasiruošę padėti su registracija visiems, kas turi sunkumų. Jeigu žinote apie tokias iniciatyvas ir kitose lietuvių susibūrimo vietose, mokyklose, bažnyčiose, parduotuvėse, prašome tokia infromacija pasidalinti el. paštu [email protected]. Padėkime vieni kitiems, paraginkime registruotis.

JAV Lietuvių Bendruomenė taip pat siūlo prisidėti prie pilietinės akcijos ,,Mūsų metas dabar”, kurios metu kviečiama dalyvauti ir aktyviai balsuoti būsimuose rinkimuose bei referendume. Daugiau informacijos apie tai rasite: https://www.facebook.com/MusuMetasDabar/ ir http://musumetasdabar.lt/?fbclid=IwAR1P0zPuF-bvf6bNUjEEoT0AApl0BF1FGRxJyzCdwGAQ1pfqTngm0qWx46I

Būkime pilietiški ir kvieskime nelikti abejingais savo draugus, pažįstamus, visus bendruomenės žmones. Nedalyvaudami rinkimuose savo likimą leidžiame spręsti kitiems. Tad raginame visuotinam susitelkimui balsuojant referendume dėl Pilietybės išsaugojimo š. m. gegužės 12 d., tegu mūsų balsai tūkstančiais nuguls į tvirtą pamatą ateities Tėvynės! Nepamirškime, kad išsaugota pilietybė – kiekvieno mūsų raktas sugrįžti namo.

***

Kviečiame susipažinti su pagrindine referendumo dėl pilietybės išsaugojimo informacija.

Dažnai užduodami klausimai

• Kada bus rengiamas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo?

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2019 metų gegužės 12 dieną kartu su LR Prezidento rinkimų pirmuoju turu ir referendumu dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.

• Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumui?

Tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

• Kuo skiriasi pilietybės išsaugojimas nuo dvigubos ar daugybinės pilietybės?

Šiam referendumui spręsti pateiktas klausimas yra dėl teisėtai įgytos pilietybės išsaugojimo. Referendume sprendžiamas klausimas dėl galimybės Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Vakarų Europos šalis, JAV ir Kanadą, kurios atitinka europinės ir euroatlantinės integracijos kriterijus, išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Referendumui pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą.

• Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems užsienyje?

Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis naudojasi konkrečios valstybės pilietybės turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė, mokesčiai ir kt.).

Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo.

Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės. Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai nuo jo baigties.

• Ar pilietybę išsaugoję asmenys turės atlikti karo prievolę?

Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai. Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi dvigubą ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais.

Jeigu LR pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal LR karo prievolės įstatymą, privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu. LR pilietis, norintis atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi gauti LR Vyriausybės leidimą (kreipiamasi į LR vidaus reikalų ministeriją).

Jei dvigubą pilietybę turintis karo prievolininkas yra šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, visų pirma, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje.

• Kuriose ES ir NATO šalyse karo tarnyba yra privaloma?

Be Lietuvos tokių šalių yra 9: Austrija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir Turkija. Žiniai. Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje kasmet pašaukiama mažiau nei 20 procentų tai amžiaus grupei priklausančių jaunuolių.

• Ar pilietybės išsaugojimas suteiktų papildomų sveikatos draudimo lengvatų?

Teisę dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje turi Lietuvoje nuolat gyvenantys jos piliečiai ir užsieniečiai bei laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys užsieniečiai bei jų nepilnamečiai šeimos nariai. Pilietybę išsaugantys Lietuvos piliečiai, jei negyvens Lietuvoje, nebus laikomi sveikatos draudimo sistemos dalyviais ir neturės prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokų.

Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai.

• Ar pilietybę išsaugoję asmenys įgytų papildomų socialinių garantijų?

Socialinės apsaugos sistemos priemonės nėra susietos su pilietybe – jos susietos su gyvenamąja vieta.

Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas, asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas taikytini tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, taip pat teisę naudotis užimtumo rėmimo sistema turi tiek Lietuvos piliečiai, tiek kiti atitinkamuose įstatymuose nurodyti žmonės, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba faktiškai gyvena Lietuvoje.

Kitos valstybės pilietybės įgijimas neturėtų įtakos pensijų mokėjimui. Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, priklausantis nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo kurių jis mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas.

• Mokesčiai. Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos valstybei?

Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos.

• Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu?

Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali.

Informacija žiniai

• Europos Sąjungoje 22 valstybėse siauresne ar platesne apimti pripažįstama dviguba pilietybė ar pastebimos dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos. Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų turi dvigubą pilietybę. Suomija, iki 2003 metų draudusi dvigubą pilietybę, priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama ne tik dvigubą, bet ir daugybinę pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.
• ES valstybės, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija.
• ES valstybės, kurios neleidžia turėti dvigubos pilietybės: Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija.
• 2018 m. gruodžio 6 d. Norvegijos parlamentas pritarė įstatymui, įteisinančiam dvigubą pilietybę. Įsigaliojęs įstatymas leis atvykusiems į Norvegiją kitų šalių piliečiams išlaikyti šalių, iš kurių jie atvyko, pilietybę, o tiems, kurie prarado Norvegijos pilietybę įgydami kitos, ją išsaugoti arba susigrąžinti.

Daugiau informacijos www.pilietybesvarbu.lt

JAV LB Krašto valdyba