Režisavo: Andrea Di Stefano. Vaidina: Joel Kinnaman, Ana de Armas, Rosamund Pike, Clive Owen
Paremtas švedų romanu „Trys Sekundės“, „Informatorius“ („The Informant“) yra kriminalas su gan aukšto kalibro aktoriais, tačiau kažkodėl komplikuotu išleidimu (Amerikoje jis pasirodo tik dabar, nors Europoje ir kitose pasaulio šalyse buvo išleistas pernai). Be didelio marketingo, šis filmas gali patraukti dėmesį tų, kurie ieško paprasto trilerio bei pramogos.
Pagrindinio veikėjo Pito Kozlovo (Joelis Kinnamanas) situacija yra sudėtinga. Buvęs karo veteranas yra priverstas slapta bendradarbiauti su FTB, kurie ištraukė jį iš kalėjimo anksčiau laiko. Kartu jie dirba, kad patupdytų už grotų lenkų kriminalinio pasaulio generolą (taip, šio filmo piktadariai yra lenkai, tad tai yra šis tas įdomesnio nei Holivudui labiau įprastos blogiukų tautybės). Kai svarbi operacija baigiasi nesėkmingai, pagrindinį veikėją ant ledo palieka ir už operaciją atsakinga vadovė Vilkoks (Rosamund Pike), ir su juo dirbę nusikaltėliai. Pitas yra priverstas sėsti į kalėjimą, kuriame jis pagal nurodymus toliau vykdys nusikalstamą veiklą ir slapta rinks įkalčius FTB.
Po įtemptos ir užkabinančios įžangos „Informatorius“ pradeda dėlioti figūrėles ant lentos. Trilerių mėgėjams žaidimas turėtų būti pažįstamas ir ne kartą matytas – neteisingai apkaltintą pagrindinį veikėją iš visų pusių išdavinėja ir skriaudžia nusikaltėliai bei teisėsaugininkai, kol jis sėdi tamsiame kalėjime, prikimštame tatuiruočių, paslėptų peilių ir lengvai paperkamų prižiūrėtojų.
Filmas užtrunka įsivažiuoti ir pristatinėti svarbius žaidėjus bei jų motyvacijas. Paprastai, vienas iš trilerio žanro kabliukų yra tai, kad veikėjų motyvai būna neaiškūs ir verčia žiūrovus spėlioti jų tikruosius tikslus. Tą ir „Informatorius“ bando padaryti, tačiau jam nepavyksta gerai nuslėpti kuris veikėjas yra draugas, o kuris priešas ir dėl to, vėlesni siužetiniai posūkiai labai nestebina. Čia vėl vyrauja pagrindinė filmo problema – viskas jame yra matyta ir perdirbta.
Antroje pusėje „Informatorius“ įgauna pagreitį, tačiau siužetas vis tiek pasakojamas paviršutiniškai ir padrikai. Jaučiasi, kad filmas skiria per mažai trukmės labiau papasakoti pagrindinio veikėjo situaciją ir tiesiog skuba prie veiksmu pripildyto trečio akto. Su laiku keli istorijos elementai yra visiškai pametami ir siužetas pradeda remtis sėkmingais atsitiktinumais ir nelogiškais sprendimais. Galiausiai, viskas subėga į per daug patogią ir nelabai patenkinančią pabaigą, tikriausiai skirtą palikti vietos galimiems tęsiniams.
Bet nėra viskas taip prastai su „Informatoriumi“. Nors istorija ir padrika, pastoviai judantys įvykiai užtikrina greitą filmo tempą ir lengvai prabėgantį laiką. Taip pat yra ir keletas įtemptų momentų bei veiksmo scenų, o trečiasis aktas vis tiek užkabina spėliojant ar ir kaip pagrindinis veikėjas išsisuks iš keblios situacijos, net jei atsakymas netenkina (ir vėlgi, yra ne kartą matytas). Judant toliau, pagrindinis aktorius Joeliss Kinnamanas tempia filmą su reikiamai įtemptu ir griežtai nusiteikusiu veikėju, tačiau kiti, labiau žinomi aktoriai kaip Rosamund Pike ar Clive’as Owenas nesužavi. Labiau dėl to, kad siužetas nelabai jiems duoda ką veikti.
Nėra nieko labai blogo su „Informatoriumi“, bet nėra ir kažko labai įdomaus. Šis trileris perdirba visus pažįstamus žanro elementus į padrikas, bet bent jau greitai prabėgančias dvi valandas su vienu kitu įdomesniu momentu. Mažiau reikliems žanro mėgėjams tai tiks kaip laiko prastūmimas, tačiau ieškant įtraukiančio filmo yra ir geresnių variantų.
