„Valstybė be sienų nėra valstybė, – sakė Trumpas, pakartodamas buvusio prezidento Ronaldo Reagano žodžius, atvykęs į Krašto saugumo departamentą, kur pasirašė du vykdomuosius įsakus. – Nuo šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos atgauna savo sienų kontrolę.“
Imigracijos suvaldymas buvo esminė Trumpo rinkimų kampanijos dalis. Vienas pagrindinių jo politikos pasiūlymų buvo pastatyti tvorą palei beveik 2 tūkstančių mylių ilgio Jungtinių Valstijų ir Meksikos pasienį. Dalis pasienio jau yra užtverta, tačiau, pasak Trumpo, reikia ištisinės sienos, kad į šalį nebepatektų nelegalūs imigrantai iš Lotynų Amerikos. Tokia politika tapo labai aiškia žinute JAV dešiniesiems ir kraštutiniams dešiniesiems – pagrindiniams Trumpo rėmėjams.
Tinklalapio „Politico“ ir viešosios nuomonės tyrimo bendrovės „Morning Consult“ trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad sienos statyboms pritaria 47 procentai rinkėjų, o 45 procentai respondentų tokio siūlymo nepalaiko. Ekspertai abejoja, ar tokia siena išties pažabotų nelegalią imigraciją ir ar ji verta savo kainos – milijardų dolerių.
„Įtariu, kad daugelis Trumpo šalininkų taip pat džiaugtųsi ir didžiule vidurinio piršto, nukreipto pietų pusėn, skulptūra, – sakė įstatymų leidėjas iš Ilinojaus Luisas Gutierrezas. – Ir viena, ir kita būtų daugmaž vienodai veiksmingos nacionalinio saugumo strategijos.“
Nepaisant ugningos retorikos, Trumpo veiksmai nebuvo nuoseklūs, nes jis dar nežinojo, iš kur gauti lėšų finansuoti šį projektą. Respublikonų kontroliuojamas Kongresas turėtų numatyti skirti keliais milijardais dolerių daugiau, jei ta siena būtų baigiama statyti. Trumpo partija pastarąjį dešimtmetį ragino laikytis tvarią biudžeto politiką, tad dėl naujojo plano atsitverti nuo Meksikos gali tekti sumažinti finansavimą kitoms jau veikiančioms programoms. Interviu televizijai MSNBC Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas jau pareiškė, kad Kongresas blokuos prašymą skirti lėšų sienos statybai. Jis pridūrė, kad prognozuojama šio projekto vertė – $8-14 milijardų – yra „apytikriai teisinga“.
Trumpas taip pat nurodė per 180 dienų atlikti sienos statybos sąlygų tyrimą. Didžiąją dalį žemės, ant kurios būtų statoma ši siena, reikėtų perimti iš privačių savininkų Teksase, Teksaso valstijos arba genčių valdžios. Dėl to gali prireikti ilgų teisinių procesų, politinių veiksmų ir nemažų lėšų kompensacijoms už nusavinamą žemę.
Trumpas yra pažadėjęs priversti už sieną susimokėti Meksiką, tačiau šio šalies vyriausybė ne kartą yra sakiusi to daryti nesiruošianti. Prezidento patarėjai kaip vieną iš būdų „priversti Meksiką susimokėti“, apsvarstė galimybę pakelti mokestį už sienos kirtimą. Dar viena priemonė gauti lėšų sienos statybai – išnaudoti lėšas, kurias meksikiečiai migrantai siunčia namo. Pernai bendra suma sudarė $25 milijardus.
„Yra daug skirtingų būdų, kaip priversti Meksiką prie šito prisidėti, ir yra skirtingų būdų nustatyti, kaip būtent jie sumokės“, – interviu MSNBC sakė Ryanas. Vis dėlto jis pripažino, kad JAV turės „sumokėti už (sieną) pačioje pradžioje“.
Tuo tarpu Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Videgaray ir ekonomikos ministras Ildefonso Guajardo šiuo metu Vašingtone ruošiasi prezidento Enrique Pena Nieto vizitui, suplanuotam sausio 31 dieną.
„Yra labai aiškių raudonų linijų, kurios privalo būti nubrėžtos pačioje pradžioje“, – prieš pat išvykdamas televizijai „Televisa“ sakė Guajardo. Paklaustas, ar jo šalis vengtų derybų dėl sienos ir jos finansavimo, jis atsakė: „Žinoma.“
Trumpas taip pat svarsto idėją uždrausti į šalį atvykti pabėgėliams iš musulmoniškų šalių, tokių kaip Sirija. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, vien į kaimynines šalis pabėgo apie 4,8 milijono sirų. Į Jungtines Valstijas atvyko maždaug 18 tūkstančių Sirijos piliečių. Buvę pareigūnai sakė, kad Trumpas galėtų sulėtinti migrantų antplūdį, jei atimtų lėšas, skiriamas prašymams dėl vizų apdoroti, taip pat jeigu sumažintų arba sustabdytų migrantų kvotas ir programas.
