Valstybės gynimo tarybai apsisprendus inicijuoti laikiną šauktinių kariuomenės grąžinimą penkeriems metams, argumentų galima atrasti ir už, ir prieš. Remiantis antradienį paskelbta iniciatyva, privalomosios karinės tarnybos laikas tęstųsi 9 mėnesius, į juos būtų kviečiami 18-26 metų neteisti jaunuoliai, tačiau privaloma tarnyba netaptų prievole studijuojantiems, mažus vaikus auginantiems vienišiems tėvams ar žmonėms, kurie negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Viena vertus, šauktinių kariuomenės grąžinimas užpildys Lietuvos kariuomenės vienetus, kurie šiuo metu buvo pustuščiai. Šitoks sprendimas taip pat reikštų didesnį atgrasymą prieš agresorių, nes, remiantis karine logika, aršiai priešintis pasirengusią auką pulti vengiama: puolimo kaštai gali būti per dideli. Lietuva, be kita ko, pademonstruotų sąjungininkams NATO apie rimtus savo ketinimus priešintis galimai agresijai. Kita vertus, sprendimo priešininkai baiminasi padidėsiančio visuomenės militarizmo ir radikalizmo, neskaidraus kadrų atrinkimo bei teigia, kad Lietuva tikrai nepadarė visko, kad pritrauktų žmonių į profesionalią kariuomenę. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Kariuomenė neseniai sustiprino priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos pajėgumus, šiuo metu svarstomas artilerijos pabūklų ir šarvuočių įsigijimas. Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 425 mln. eurų, tai sudaro 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto. Politinės partijos yra sutarusios, kad 2020 metais išlaidos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip numatyta NATO įsipareigojimuose. Jei Seimas patvirtins siūlymą, šiemet ketinama pašaukti 3 tūkst. karo prievolininkų.