Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjį buvo minus 9 ir, palyginti su rugpjūčiu, nepasikeitė, trečiadienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių buvo pesimistiškesnė.

2017 m. rugsėjį 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių pagerės, 19 proc. manė, kad ji pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūtį - atitinkamai 17, 18 ir 60 proc.).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, 25 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 26 proc. manė, kad pablogės, o 47 proc. išsakė nuomonę, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūtį - atitinkamai 24, 27 ir 47 proc.).

Rugsėjį 30 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22 proc. - kad mažės (rugpjūtį - atitinkamai 31 ir 21 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, kaip ir rugpjūtį, tikėjosi kas trečias gyventojas (33 proc.), o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis padidėjo nuo 24 iki 28 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis sudarė minus 9, kaime - minus 8. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime padidėjo - 4 proc. punktais.

Palyginti su rugpjūčiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklio padidėjimą kaime lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 29 iki 34 proc.; prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą - nuo 24 iki 28 proc.; namų ūkio finansinės padėties gerėjimą - nuo 14 iki 18 proc.; o manančiųjų, kad bedarbių skaičiaus mažės, dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc.

Miesto gyventojai, palyginti su rugpjūčiu, šiek tiek optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, pesimistiškiau - galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Per metus (2017 m. rugsėjį, palyginti su 2016 m. rugsėju) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 proc. punktu.

Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 23 iki 25 proc., o manančiųjų, kad bedarbių skaičius didės, sumažėjo nuo 34 iki 30 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su praėjusių metų rugsėju, buvo šiek tiek pesimistiškesnė. Gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 26 iki 28 proc., o manančiųjų, kad gerės jų namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 19 iki 18 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių, palyginti su nuomone, išsakyta prieš mėnesį, beveik nepasikeitė. Gyventojų, teigiančių, kad padėtis pagerėjo, yra beveik du su puse karto mažiau nei manančiųjų, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių pablogėjo.

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėnesį, 36 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, o kas dešimtas gyventojas teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.

Rugsėjį 27 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėnesių padidinti savo išlaidas baldams ar buitinei technikai, kas penktas gyventojas (20 proc.) ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių (rugpjūtį - atitinkamai 26 ir 19 proc.).

Pagal lietuvišką spaudą