Baiminamasi, kad gilėjanti nesantaika tarp Saudo Arabijos ir Irano gali virsti atvira regionine krize, į prieš kelias dienas prasiveržusį konfliktą jau įsitraukus šių dviejų Vidurio Rytų šalių sąjungininkėms. Pasaulio supergalios taip pat jau spėjo įsikišti į konfliktą, ypač Rusija, kuri siekia padidinti savo įtaką musulmoniškame pasaulyje bei pasisiūlė tarpininkauti tarp šių dviejų šalių.
Krizė kilo po Saudo Arabijos praėjusį savaitgalį įvykdyto garsaus disidento ir šiitų dvasininko Nimr al-Nimro ir 46 kitų taip vadinamų „teroristų“ nukirsdinimo. Šis žingsnis įsiutino Irano šiitų teokratinę lyderystę ir kitus iraniečius, kurie užpuolė Saudo Arabijos ambasadą Teherane. Nors Irano valdžia suėmė 40 protestuotojų, Saudo Arabija paskelbė nutraukianti visus diplomatinius ryšius su Iranu ir atšaukianti tiesioginius skrydžius į šią šalį, o per kitas kelias dienas visa eilė jos sąjungininkių arba atšaukė savo diplomatus iš Irano, arba kitaip pademonstravo paramą Saudo Arabijai.
Sunitiškos Saudo Arabijos ir šiitiško Irano nesutarimai gali dar labiau pagilinti religinę nesantaiką ir galbūt netgi išsilieti į kitas Persijos įlankos šalis, kurios atvirai palaiko Rijadą. Bahreino sunitų vadovaujama vyriausybė taip pat jau nutraukė diplomatinius ryšius su Iranu, tačiau šalies populiacija yra pagrinde šiitiška, tad kyla dar didesnių protestų grėsmė. Santykius su Iranu nutraukė arba susilpnino ir kitos šalys, tokios kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Kataras, Sudanas ir Jordanija.
Dar viena grėsme Saudo Arabijai tapo Irano „Hezbollah“ sąjungininkai Libane, kurie jau pareiškė, kad atsakomieji veiksmai prieš Rijadą yra neišvengiami. „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallahas šią savaitę pradėjo beprecedentę žodinę ataką prieš Saudo Arabiją, Beirute paskelbdamas, jog dvasininko egzekucija „atskleidžia pasauliui tikrąjį nusikaltėlišką, nedorą, bedievišką ir teroristišką Saudo Arabijos veidą“ ir pridėjo: „Mes šito ignoruoti negalime.“
Vidurio Rytuose taip pat pasigirdo spėlionių, kad Saudo Arabijos valdžia nukirsdinimus suplanavo kaip būdą nukreipti dėmesį nuo vis gilėjančių šalies vidinių problemų, tokių kaip jos dalyvavimas Jemeno pilietiniame kare, dėl naftų kainų kritimo sumažėjęs nacionalinis pelnas, bei siekiant paslėpti paramą islamistams kovotojams, siejamiems su „Al Qaeda“.
Arabų politikos analitikų manymu, nukirsdinimai turėjo pasiųsti „grasinančią žinutę“ tiek sunitams, tiek šiitams, jog Rijadas netoleruos jokių politinių ar karinių protestų prieš vyriausybę, kurie atspindėtų tai, kas ankstesniais metais vyko Tunise, Egipte ar Jemene, kur tuometinė valdžia buvo nuversta arabų revoliucijų metu.
Per pastarąsias kelias dienas, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pakartotinai ragino Saudo Arabiją ir Iraną bent jau pamėginti išspręsti šį diplomatinį konfliktą. Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby sakė, jog telefonu buvo kalbamasi su abiejų šalių užsienio reikalų ministrais bei vienu aukščiausio rango Saudo Arabijos karališkosios šeimos atstovų. Kalbėdamasis su jais, Kerry pabrėžė numatomų Sirijos taikos derybų svarbą, kurios be svarbių regioninių partnerių Irano ir Saudo Arabijos paramos gali žlugti, spaudos konferencijos metu sakė Kirby.
„Dabar vienas svarbiausių dalykų yra sumažinti kilusią įtampą, atstatyti bent šiek tiek stabilumo, skatinti dialogą ir bendravimą tarp tų šalių, bei taip pat priminti konflikto šalims apie kitas svarbias problemas regione“, – sakė Kirby.
Kaip ir JAV, Turkija taip pat paragino siekti taikos ir įspėjo, kad konfliktas gali padidinti įtampą regione.
Be kita ko, pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba išplatino griežtą pranešimą, smerkiantį išpuolį prieš Saudo Arabijos ambasadą, tačiau neužsimenantį apie musulmonų šiitų dvasininko ir dar 46 žmonių nukirsdinimus dėl kaltinimų terorizmu.
Iranas į visus diplomatinius ėjimus reagavo su pykčiu, šalies vyriausybei primygtinai tvirtinant, jog ji nebuvo susijusi su smurtiniais protestais, sekusiais po naujienos apie įvykdytas mirties bausmes. Prezidentas Hassanas Rouhani antradienį sakė, jog Saudo Arabija „negali paslėpti savo nusikaltimo – religinio lyderio nukirsdinimo – nutraukdama politinius santykius su Iranu“.
