Štai iš tiesų gąsdinantis skaičius: per 16 metų Ilinojus prarado 35 procentus darbo vietų gamybos srityje. Tai yra apie 304 000 darbo vietų – daugiau nei yra gyventojų bet kokiame šios valstijos mieste, išskyrus Čikagą.
Vien šis skaičius, šią savaitę pristatytas svarbaus verslo lyderio kalboje Miesto klube, papasakoja ištisą istoriją apie prastą mūsų valstijos verslo klimatą ir stringančią ekonomiką. Tai pavojaus signalas, dar kartą mums primenantis – nors vargu, ar kas dar tuo abejoja – kad mūsų išrinkti politikai mus smarkiai nuvylė, o laiko ištaisyti šias klaida lieka vis mažiau.
Jau antri metai, kai mūsų valstija net neturi ištisų metų biudžeto (jau nekalbant apie subalansuotą), o tai sukuria netikrumą, verčiantį verslininkus būti atsargiais ir ieškoti būdų iš čia pasitraukti. Tačiau mūsų valstijos problemos tuo nesibaigia: mus spaudžia milžiniška įsiskolinimų pensijų fondams našta, perdėtai išpūsta darbuotojų kompensacijos sistema, nepakankamos pajamos iš mokesčių, o Čikagos – mūsų valstijos ekonomikos širdies – valstybinių mokyklų sistemai būtina sąžiningesnė valstijos švietimo finansavimo dalis.
Mus tikina, kad po lapkričio 8-osios rinkimų Springfilde pagaliau gali įvykti svarbūs dalykai, partijų politiniams interesams užleidžiant vietą gerai viešajai politikai. Mums sakoma, kad tuomet gubernatorius Bruce’as Rauneris ir įstatymų leidėjai pagaliau priims kažkokį itin reikšmingą susitarimą, kuriame bus svarbiausia kompromisas (mūsų politikoje pamirštas žodis), o ne ideologija ar asmeninės ambicijos.
Tačiau pažado, kad kažkas „gali įvykti“, jau nebepakanka. Nes, kaip demonstruoja šis ir daugelis kitų skaičių, laikas smarkiai senka, o kadaise išdidi Ilinojaus valstija gali labai greitai tapti nebepataisoma.
Savo kalboje Miesto klube Ilinojaus gamybininkų asociacijos prezidentas ir vyriausiasis vykdantysis pareigūnas Gregas Baise’as kalbėjo apie tai, kaip nykstančios gamybos pramonės darbo vietos naikina viduriniąją klasę, bei ragino priimti tam tikras mokesčių ir įstatymų reformas, kad ši problema būtų išspręsta. Mes nesutinkame su visais jo pateiktais sprendimais, tačiau nė nedrįstume ginčytis, kad ši problema tikrai egzistuoja, kad ji yra didžiulė ir kad nebėra laiko delsimui.
„Gamyboje dirbę žmonės buvo viduriniosios klasės šerdis, – kalbėjo Baise’as. – Jie taupė pradiniams įnašams už namus, jie galėjo auginti vaikus. Anksčiau nereikėjo diplomo, kad galėtum gerai gyventi – pakako darbštumo ir pasididžiavimo tuo, ką sukuri.“
Žinoma, kai kurios Ilinojaus problemos, ypač kamuojančios gamybos sektorių, priklauso nuo globalinių reiškinių, kurių valstija negali kontroliuoti. Sulėtėjus Kinijos ekonomikai, smarkiai sumažėjo „Caterpillar“ eksportas, privertęs šią žemės ūkio įrangos gamintoją mažinti etatus. Kai „Mitsubishi“ nustojo pardavinėti automobilius Rusijai, tai buvo paskutinis lašas kompanijos gamyklai Blumingtone, nepaisant to, kad jai buvo taikomos valstijos mokesčių lengvatos ir profesinės sąjungos darbo užmokesčio nuolaidos.
Tačiau toks pasiteisinimas yra nepakankamas, kai net kaimyninės Vidurio Vakarų valstijos, veikiamos tokių pačių išorinių jėgų, ir toliau demonstruoja geriau išsaugomas ir net kuriamas gamybos srities darbo vietas.
„Gamintojai nebūtinai masiškai bėga iš Ilinojaus, nors nemažai ir išvyko, – sako Baise’as. – Tiesiog vykdydami plėtrą, jie tai daro kitose valstijose, kur gali savo veiklą vystyti sėkmingiau.“
Žinoma, dalis kaltės už dabartinę politinio paralyžiaus situaciją tenka gubernatoriui Rauneriui. Per rinkimus jis žadėjo įveikti neigiamai veikiančią opoziciją (t.y. Michaelą Madiganą), tačiau tam jis neturėjo pakankamai balsų. Toks aršus priešgyniavimas ir atsisakymas bendradarbiauti neatnešė naudos, o tik paliko Ilinojų su $10 milijardų vertės neapmokėtomis sąskaitomis.
„Gamintojai nebūtinai masiškai bėga iš Ilinojaus, nors nemažai ir išvyko, – sako Baise’as. – Tiesiog vykdydami plėtrą, jie tai daro kitose valstijose, kur gali savo veiklą vystyti sėkmingiau.“
Tačiau gubernatorius savo radikalių reformų planų nebereikalauja, o demokratai įstatymų leidėjai privalo taip pat leistis į kompromisą. Gubernatorius yra visiškai teisus sakydamas, kad mūsų valstijos verslo aplinka yra silpna ir nekonkurencinga, o demokratams reikia nustoti apsimetinėti, kad taip nėra.
Kai viskas nurims ir po lapkričio 8-osios rinkimų išauš nauja diena, tada ir pamatysime, kas iš mūsiškių politikų yra išties rimtai nusiteikę Ilinojaus gerbūvį iškelti aukščiau už ideologiją ar asmeninę politinę naudą.
