Nors Jungtinių Valstijų ekonomika per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius augo greičiau - 2,1 proc. tempu - bendrai sudėjus, tai nepagerino prezidento Baracko Obamos ekonominių pasiekimų vaizdo. Atsižvelgiant į naujausius prekybos departamento duomenis aiškėja, jog vidutinis bendrojo vidaus produkto augimo lygis jo valdymo metu siekė vos 1,6 proc. Vienintelis kitas prezidentas su prastesniu ekonominiu įrašu savo biografijoje nuo 1930-ųjų yra Herbertas Hooveris, o tarp pokario prezidentų (iš viso jų buvo 13) Obama yra pačioje paskutinėje vietoje.
Įdomu tai, kad netgi Harry Trumanas, perėmęs vadovavimą šaliai iškart po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuomet JAV ekonomika susitraukė 11,6 proc., išsisuko su 1,7 proc. kasmetiniu bendrojo vidaus produkto augimu ir šiuo atžvilgiu vis tiek pralenkė Obamą. Be to, Obama turėjo ištisus aštuonerius metus pradėti efektyvią ekonominio augimo skatinimo politiką, nors kai kurie jo pirmtakai valdė kur kas trumpiau ir pasiekė daugiau – George‘as H.W. Bushas ir Jimmy Carteris vos po ketverius metus, Geraldas Fordas – mažiau nei trejus, o Richardas Nixonas – penkerius.
Niekam ne paslaptis, kad Obama paveldėjo palūžusią šalies ekonomiką. 2007-ųjų gruodį, likus vos porai mėnesių iki jo įžengimo į Baltuosius rūmus, oficialiai prasidėjo Didžioji recesija, o JAV ekonomika susitraukė iki 0,3 proc. kasmetinio augimo lygio. Recesijos metu, kuri, pasak ekonomistų, baigėsi 2009 m. birželį, nedarbo lygis pasiekė aukščiausią savo tašką – 10 proc.
„Akivaizdu, kad Obama paveldėjo ne pačią geriausią ekonomiką. Vyko recesija, tada – atsigavimas, ir likusį laiką mes fiksavome labai aukštą augimo lygį, kuris taip pat buvo plataus masto. (...) Manau, mes atlikome puikų darbą kovoje su recesija, ir tą darėme geriau nei bet kas kitas pasaulyje, gal tik išskyrus Kiniją“, - vertindamas naujausius duomenis sakė Michaelas Madowitzas, Amerikos progreso centro ekonomistas.
Oficialiais darbo departamento duomenimis, recesijos laikotarpiu buvo prarasta 8,7 mln. darbo vietų, o dėl Obamos administracijos įvestų atsigavimo priemonių vėliau jų buvo sukurta 11,3 mln. Tačiau tai reiškia, kad vidutinis kasmetinis naujų darbo vietų kūrimo lygis Obamos valdymo laikotarpiu vis tiek siekė mažiau nei pusę metinio vidurkio valdant prezidentui Billui Clintonui (22,9 mln. naujų darbo vietų per metus). Tiesa, prezidento George‘o W. Busho valdymo laikotarpiu buvo sukurta tik 2,1 mln. naujų darbo vietų. Palyginimui, valdant prezidentui Ronaldui Reaganui, vertinamam dėl pasiekto ekonominio klestėjimo, Jungtinėse Valstijose buvo sukurta 15,9 mln. naujų darbo vietų.
„Kai prezidentas Obama perėmė postą, šalis buvo atsidūrusi ekonominėje krizėje, nematytoje nuo pat Didžiosios depresijos laikų, - sausio mėnesį PBS sakė Glennas Hubbardas, buvęs prezidento George‘o W. Busho Ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas. - Manau, bėgant laikui, tai turėjo įtakos vis griežčiau reguliuojamai ekonomikai, kas sulėtino JAV ekonominį augimą. Mano nuomone, pradžioje buvo dedamos didelės pastangos suvaldyti recesiją, nors ne visos jos pasiteisino, o vėliau tos pastangos labai išsibarstė.“
Per abi Obamos kadencijas nacionalinė skola išaugo $9,3 trln., o gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje lygis sumažėjo 3 proc., taip pat atskleidžia iždo departamento duomenys ir JAV Darbo biuro statistika.
Prezidentas Donaldas Trumpas ir jo ekonomikos patarėjų komanda yra užsibrėžusi ambicingą tikslą palaikyti 3-4 proc. kasmetinį ekonominį augimą, o šio slenksčio kol kas nepavyko peržengti nė vienam prezidentui nuo Clintono. Be to, ekonomistai įspėja, kad norint pasiekti šį tikslą būtina mokesčių reforma, kurios ateitis dabartiniame ekonominiame klimate išlieka neaiški.
„Ekonomika įžengia į 2017-uosius geru tempu. Bendras vaizdas nekelia susirūpinimo, ir mes tuo džiaugiamės“, - „Fox Business“ sakė Johnas Williamsas, Federalinio Rezervo banko padalinio San Fransiske prezidentas.
