Praėjusią savaitę respublikonė Ann Coulter parašė straipsnį, kuriame aiškina, kodėl futbolas (soccer) yra antiamerikietiškas. Ji kaltino šį sportą kolektyvizmu (asmeniniai sugebėjimai čia nėra svarbūs), feminizacija (jis toks paprastas, kad berniukai ir mergaitės gali žaisti jį kartu) ir kultūriniu elitizmu („Žmonės, verčiantys amerikiečius pamėgti europietiškąjį futbolą, yra tie, kurie reikalauja, kad mums patiktų HBO serialas „Girls“, tramvajai, Beyoncé ir Hillary Clinton“). Ketvirtoji ir svarbiausia priežastis, autorės nuomone, „tai užsienietiška... Futbolas yra kaip metrinė sistema, kurią liberalai dievina todėl, kad ji yra europietiška“.
Trumpai tariant, neapykanta europietiškam futbolui pabrėžia amerikietišką išskirtinumą. Daugiau nei du amžius amerikietiškas išskirtinumas rėmėsi prielaida, kad Europoje yra gimęs tam tikras nacionalinio elgesio modelis, kuriam Amerika priešinasi. Samprata, koks tai modelis, laikui bėgant kinta. Kai kurie XIX a. mąstytojai tikėjo, kad Amerika yra išskirtinė, nes atsisako europietiško įpročio kariauti. Coulter ir daugumai šiuolaikinių konservatorių Amerikos išskirtinumas asocijuojasi su individualizmu, vyriškumu ir populizmu (visomis savybėmis, kurių, Coulter manymu, trūksta europietiškam futbolui).
Tačiau ką Coulter iš tiesų bando pasakyti, yra tai, kad tam, jog Amerika būtų Amerika, ji privalo išsiskirti.
Metrinė sistema nėra bloga dėl to, kad ji blogai matuoja - ji yra bloga todėl, kad yra europietiška. Taip pat ir su futbolu. Visi autorės vardinami tariami šio sporto trūkumai reiškia tik tai, kad Amerikai įsitraukus į šio žaidimo kultūrą, ji taptų panašesnė į likusį pasaulį.
Ir dėl to Coulter turėtų labai nerimauti. Mat Amerika iš tiesų vis labiau užsikrečia futbolo virusu. Šalies rinktinės varžybas su Portugalija JAV stebėjo 25 milijonai televizijos žiūrovų - kur kas daugiau nei praėjusių metų World Series ar šių metų NBA finalą. Amerikos futbolo lyga Major League Soccer į stadionus sutraukia tokias pat minias kaip NHL ar NBA.
Jau nuo XIX a. amerikietiškojo skonio formuotojai norėjo, kad šios šalies laisvalaikio formos būtų išskirtinės. Nesvarbu, kad beisbolo ir amerikietiškojo futbolo šaknys yra britiškos (ritinis ir regbis), buvo pasistengta juos pozicionuoti kaip amerikietiškus originalus.
Iki šiol futbolas Amerikoje buvo asocijuojamas su kitoniškumu ir svetimumu. Ypatingai migracijos akivaizdoje: imigranto futbolo mėgimas reiškė, kad tu laikaisi įsikabinęs savo senųjų įpročių ir nesirengi iš tiesų tapti amerikiečiu.
Kaip taip nutiko, kad būtent dabar atsirado toks susidomėjimas futbolu? Iš dalies už tai atsakinga suintensyvėjusi imigracija iš futbolą dievinančių šalių (labai didelė dalis šio sporto gerbėjų yra lotynoamerikietiškos kilmės).
Šiandieniniams imigrantams jau nebereikia atsisakyti savo pomėgių, nes tai jiems leidžia šiuolaikinės technologijos ir globalėjantis pasaulis. Net ir tikri amerikiečiai jau nebe taip aktyviai laikosi idėjos, kad vertę turi tik tai, kad yra kilę iš Amerikos.
Tačiau futbolas tėra simptomas. Jis rodo, kaip keičiasi amerikietiška visuomenė, kurios dauguma nebemano, kad amerikietiškas būdas yra visada geriausias, o amerikiečių kultūra visada pranašiausia (šiuos pokyčius aiškiai iliustruoja Pew tyrimų centro apklausų palyginimai). Už šį pokytį atsakinga yra jaunoji visuomenės dalis. Ta dalis, kuri labiausiai mėgsta futbolą. Amerikiečių, kurių mėgstamiausias sportas yra beisbolas, amžiaus vidurkis yra 53 m., amerikietiškas futbolas - 46, o štai europietiškas futbolas - 37 m.
Taigi, be lotynoamerikiečių ir jaunimo, didelę dalį europietiško futbolo aistruolių sudaro liberalai. Tai žmonės, kuriems europietiškas futbolas yra priimtinas dėl tų pačių priežasčių kaip ir europietiška sveikatos apsaugos sistema - nes jie nebemano, kad tai, jog Amerika yra išimtis iš taisyklės, automatiškai yra vertinga. Experian Marketing Services atskleidė, kad Pasaulio taurę planavo žiūrėti dvigubai daugiau liberalų nei konservatorių.
Apklausos atskleidžia, kad futbolas labiausiai mėgstamas mėlyniausiose valstijose, tokiose kaip Vašingtonas, Merilandas, Kolumbijos, Niujorko ir Naujojo Džersio apskrityse, o labiausiai nemėgstamas raudoniausiose - Alabamoje, Arkanzase, Misisipėje ir Montanoje.
Tiesą sakant, europietiškojo futbolo koalicija (imigrantai, jaunimas ir liberalai) yra labai panaši į Obamos koaliciją. O tai skatina mus permąstyti savuosius įsitikinimus.
Augantis skaičius amerikiečių, noriai priimančių futbolą, rodo, kad šalis yra pasirengusi naujam santykiui su pasauliu. Tradicinė konservatoriška politinė mintis svyravo tarp izoliacijos ir imperializmo: Amerika privalo arba pasitraukti iš pasaulio, arba jį valdyti. Panašu, kad naujoji Amerikos visuomenė tiesiog nori būti lygiaverte to pasaulio dalimi. Gal Coulter tai atrodo neamerikietiška, bet tikėtina, kad toks požiūris ateityje bus naudingas.
