Viena pagrindinių mirčių civilizuojame pasaulyje priežasčių yra kraujotakos ir širdies ligos. Pasak medicinos profesoriaus dr. Juliaus Ptašeko, dalies tokių mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės neignoruotų dėl širdies veiklos sutrikimų kūno siunčiamų signalų ir išmoktų pasirinkti jiems tinkamą fizinį krūvį. Tai padaryti, anot specialisto, galima žinant vos kelis paprastus aspektus.
Biomedicinos mokslų daktaras teigia, kad net ir sveiki žmonės nuo 40 metų turėtų atidžiau stebėti savo širdies darbą.
„Keturiasdešimtmetis yra apytikslė riba, kurią peržengus gali kilti širdies ritmo sutrikimų. Kita vertus, šiais laikais pastebime, kad net ir jaunesniems žmonėms gali kilti negalavimų dėl susiformavusių netinkamų įpročių, menko fizinio aktyvumo, didelio gyvenimo tempo ir patiriamo streso“, – sakė dr. Ptašekas.
Labiausiai širdies veikla ir maksimalaus fizinio krūvio ribos nustatymu vis dėl to susirūpinti turėtų tie, kurie peržengia 50-ies metų ribą.
„Pusamžiams žmonėms fizinio krūvio kartelė gali kisti kartą per metus ar net 10 mėnesių. Aš pats nuo 55 metų pajutau, kad kasmet turiu pasitikrinti savo ribas, kad neviršyčiau optimalios fizinio krūvio dozės ir nepatirčiau neigiamo efekto“, – pripažino profesorius.
Kaip suprasti, ar fizinis krūvis per didelis?
Anot dr. Ptašeko, įtarti, kad kūno patiriamas fizinis krūvis yra per didelis, galima įvertinus asmeninę savijautą ir atkreipus dėmesį į bazinius širdies darbo rodiklius, kuriuos šiais laikais gana tiksliai pateikia išmanieji laikrodžiai.
„Jeigu po fizinio krūvio jūsų širdies ritmas neatsistato per naktį, po sporto patiriate miego sutrikimų, jaučiate sumažėjusį apetitą, susiduriate su galvos svaigimu, ūžimu ausyse, sunkumu ar kitais nemaloniais kūno pojūčiais, atsiranda širdies ritmo sutrikimai, širdies darbas sportuojant ar po fizinio krūvio tampa netolygus, būtinai reikia kreiptis į kardiologą ir netęsti fizinės veiklos, galvojant, kad viskas savaime praeis. Tikėtina, kad viršijote savo galimybes ir jums būtinai reikia pasikonsultuoti bei išsitirti. Ypač jeigu jums yra 40 ir daugiau metų“, – patarė medicinos mokslų daktaras.
Jo teigimu, pasakyti, koks fizinis krūvis vienam ar kitam žmogui yra per didelis, – beveik neįmanoma. Tam reikalingi išsamūs tyrimai, kuriais vertinami skirtingi žmogaus kūno būklės faktoriai, leidžiantys daryti suasmenintas išvadas.
„Suprantu, kad kiekvienas norėtų paprasto atsakymo, tačiau jo, deja, nėra, nes vienam žmogui sportuojant vidutinis 170 dūžių per minutę širdies pulsas gali būti labai daug, o kitam – normalu. Trečiam, turinčiam mažesnio tūrio širdį, toks dažnis gali būti visiškai nedidelis“, – paaiškino dr. Ptašekas.
Dėl skirtingų kiekvieno žmogaus fizinių savybių ir sveikatos būklės profesorius skatina kritiškai vertinti bet kokias suvidurkintas rekomendacijas, pavyzdžiui, lenteles, kuriose pateikiami pulso dažnumo rodikliai pagal amžių.
„Tai – tik vidurkiai. Tarkime, diabetu sergantiems žmonėms jie netinka, kadangi jų pulsas ir šiaip yra netipiškai retas esant ramybės būsenos. Todėl net ir gavę krūvį tokie žmonės nepasieks nurodytų dažnių, nors jų optimali krūvio riba bus jau gerokai peržengta. Išvestinis pulso standartas bendrai orientacijai tinka tik žmonėms, neturintiems ligų ar sutrikimų. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, turi antsvorio, yra kankinamas aukšto kraujospūdžio, jam reikia individualaus fizinio krūvio ribos nustatymo“, – nurodė medicinos mokslų profesorius.
Patarimai norintiems sportuoti ramia galva
Kalbėdamas apie širdies ligų prevenciją dr. Ptašekas pabrėžė, kad žmonės turėtų būti savikritiški ir savo savijautą bei galimybes vertintų pagal du kriterijus. Pirmiausia jie turėtų nedelsdami atsižvelgti į kilusį bet kokį širdies veiklos sutrikimą ir iškart kreiptis į gydytojus. Antra – nepamiršti savo amžiaus ir nuo 50 metų bent kartą per metus pasitikrinti širdies sveikatą, nustatyti fizinio krūvio ribas, kurias viršijus gali atsirasti ritmo ar kiti sutrikimai.
„Deja, daug žmonių nesirūpina prevencija. Nors ir jaučia kūno siunčiamus signalus dėl sveikatos problemų ir šlubuojančios širdies veiklos, į juos neatkreipia dėmesio arba ignoruoja. Kartais dėl ambicijų, o kartais ir dėl žinių trūkumo. Gyvena, kol nutinka kažkas blogo, o tuomet tikisi, kad gydytojai viską sutvarkys ir toliau bus galima gyventi. Dėl tokio požiūrio nepavyksta išvengti daug ligų ir mirčių, kurių galėtų ir nebūti, jei sąmoningiau būtų rūpinamasi savo sveikata bei jos būkle ateityje“, – tvirtino medicinos mokslų daktaras.
Norintiesiems aktyviai sportuoti ar kitu būdu gauti didelį fizinį krūvį ir jausti ramybę dėl savo sveikatos, profesorius pataria pasitikrinti sveikatą ir stebėti, ar kūnas gali pakelti tavo norimą fizinio krūvio dozę ir ar ji ne per maža.
„Dabar populiaru bėgti maratonus ar kitas distancijas. Tačiau prieš bėgant reikėtų įsitikinti, ar tikrai gali tiek bėgti. O jeigu kūnas treniruojamas jau kurį laiką ir jo galimybės auga, reikia nepamiršti į tai atsižvelgti ir pakelti galimybių kartelę. Per mažas fizinis krūvis taip pat gali pakenkti. Pavyzdžiui, jei dėl adekvačios fizinio krūvio terapijos programos pavyko normalizuoti kraujo spaudimą, vėliau dėl per mažo fizinio krūvio jis vėl gali išsibalansuoti ir tuomet vėl teks grįžti prie vaistų“, – tvirtino dr. Ptašekas.
„Žmogus privalo kiekvieną dieną gauti fizinio krūvio dozę. Reikia psichologiškai nusiteikti tam ir išsiugdyti įprotį. Kaip kasdien valomės dantis, taip kasdien reikėtų fizinio aktyvumo, pasirenkant labiausiai patinkančią veiklą. Galima bėgioti, važiuoti dviračiu, vaikščioti ir pan. Svarbiausia, kad tai būtų daroma reguliariai“, – akcentavo fizinio krūvio terapijos specialistas.