Ilinojaus duomenų analizė atskleidė, kad valstija saujelei finansinių konsorciumų yra skolinga $118 milijonų – pagal miglotą programą, skirtą pagreitinti atsiskaitymus su valstijos prekių ir paslaugų tiekėjais.
Dėl politinių nesutarimų tarp respublikono gubernatoriaus Bruce’o Raunerio ir valstijos parlamentą kontroliuojančių demokratų, Ilinojus nuo 2015 metų liepos gyvena be pilnai funkcionuojančio biudžeto. Per šį laiką neapmokėtų ir pradelstų sąskaitų kiekis išaugo dvigubai. Raunerio administracija prognozuoja, kad jei situacija nepasikeis, birželio 30 dieną pasibaigus šiems fiskaliniams metams, pradelstos sąskaitos gali pasiekti $13,5 milijardo arba 40 procentų einamųjų veiklos pajamų. Iki 2022 fiskalinių metų neapmokėtos sąskaitos tikėtinai pasieks $47 milijardus. Finansinių reitingavimų analitikų teigimu, joks kitas JAV miestas tokiais mastais nenukėlinėja mokėjimų.
Anksčiau minėta ir analogų neturinti sąskaitų apmokėjimo programa siekia užkirsti kelią blogiausiam įmanomam scenarijui, kuris gali laukti prasčiausioje finansinėje situacijoje visoje šalyje esančios valstijos: nutrauktoms pagrindinėms paslaugoms (pvz., darbuotojų draudimo), maisto tiekimui kalėjimams ar benzino ginkluotųjų valstijos pajėgų mašinoms.
„Nemanau, kad turėtume kokią nors kitą alternatyvą“, – praėjusią savaitę įstatymų leidėjų tarybai sakė Ilinojaus Centrinės paslaugų valdybos direktorius Michaelas Hoffmanas.
Tačiau valstijai, kurios kreditingumo reitingai yra vieni prasčiausių šalyje, tai kainuoja brangiai – neriboti delspinigiai, kai kuriais atvejais, jau artėja prie 20 procentų. Prastas valstijos reitingas reiškia, kad jei vis auganti neapmokėtų sąskaitų krūva užkirs kelią valstijai teikti būtinąsias paslaugas, padarys įtaką skolų įmokoms ir dar labiau padidins ir taip $130 milijardų siekiančią nefinansuotą pensijų dalį, tai $26 milijardai dabartinių bendrųjų įsipareigojimų (valstijos obligacijų) dar labiau priartins valstiją prie „šlamšto“ statuso.
„Jokia kita valstija ar verslas nesiimtų kurti atsiskaitymo tiekėjams struktūros, į kurią yra įtraukiama trečioji šalis, taip smarkiai padidinant tų tiekėjų paslaugų kainą“, – sako nepartinės vyriausybės stebėjimo organizacijos „Civic Federation“ prezidentas Laurence’as Msallas.
Pagal Tiekėjų paramos iniciatyvos (Vendor Support Initiative, VSI) programą, kuri pernai pakeitė labai panašų 2011 metais pradėtą planą, valstijos paslaugų tiekėjai iš valstijos paskirtų skolintojų gali iš karto gauti 90 procentų visos sumos, kurią jiems turi sumokėti valstija.
Kai valstija tą sumą pagaliau išmoka, tiekėjai gauna paskutinius 10 procentų, o skolintojams lieka visi delspinigiai. Pagal Ilinojaus įstatymus, daugiau nei 90 dienų pradelsti gaunamų sumų mokėjimai, kaupia 1 procento per mėnesį palūkanas.
Bankai ir politikos saviškiai
Skolintojai rizikuoja tuo, kad valstija gali galiausiai nesumokėti ir tada tektų kompensacijų siekti per teismus, tačiau tai iki šiol dar nebuvo įvykę. Tarp skolintojų yra tokios įmonės kaip „Citibank N.A.“ (C.N) ir „Bank of America Corp“ (BAC.N) . Pastarasis yra liūdnai pagarsėjęs skolų investuotojas, turintis ryšių su Raunerio kampanijos rėmėju ir nemažai politikos veikėjų bei šiaip „saviškių“, įskaitant Hillary Clinton 2008 metų prezidentinės kampanijos vadovę ir dvi kadencijas atitarnavusį buvusį respublikoną Ilinojaus gubernatorių. Šios dvi įmonės neapmokėtas Ilinojaus sąskaitas perka per konsorciumą „Vendor Assistance Program“, kurį, naujausiais duomenimis, sudaro 6 įmonės ir 12 savininkų.
Stambiausias antro pagal dydį konsorciumo „Illinois Financing Partners LLP“ investuotojas Lindsay Trittipoe interviu „Reuters“ sakė, kad jo grupė atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, o ne savo labui išnaudoja valstybės finansines problemas.
„Mūsų pinigai patenka į rinką, taip padėdami nuolatos suktis komercijos ratams“, – sakė jis.
„Citi“ ir „Bank of America“ situaciją komentuoti atsisakė, o Čikagoje įsikūręs stambiausias valstijos patvirtintas gautinųjų sumų pirkėjas „Vendor Assistance Program“ bei keli jo investuotojai į „Reuters“ kreipimusis dėl interviu neatsakė.
Remiantis valstijos finansiniais duomenimis (iki rugsėjo 28 d.), mokesčiai už šios programos ribose neapmokėtas sąskaitas kas savaitę augo daugiau nei $2,6 milijono ir iki birželio 30 dienos (dabartinių fiskalinių metų pabaigos) gali viršyti $194 milijonus.
Iki Raunerio kadencijos pabaigos 2019 metų sausį, bendra šios programos neapmokėtų gautinųjų sumų palūkanų suma gali viršyti $351 milijoną, jei nebus imtasi mažinti neapmokėtų sąskaitų (žr. grafiką). Ši suma – tai daugiau nei Ilinojus praėjusį birželį paskyrė tam, kad finansuotų septynių iš devynių savo valstybinių universitetų veiklą šešis mėnesius.
Jokių apribojimų
Nuo 2015 metų lapkričio iki šių metų rugsėjo pabaigos, keturi gubernatoriaus administracijos patvirtinti Tiekėjų paramos iniciatyvos programoje dalyvaujantys skolintojai pagal šią programą įsigijo 15 369 neapmokėtas gautinąsias sumas, kurios kartu sudaro $1,12 milijardo. Delspinigiai už šias sąskaitas jau viršijo $118 milijonų ir toliau auga. Štai žvilgtelėkite, kaip tai atrodo (remiantis Ilinojaus Centrinės paslaugų valdybos duomenimis).
Įmonė: Vendor Assistance Program. Įsigijo gautinų sumų: už $707,2 milijono. Priklauso delspinigių: $82,4 milijono,
Įmonė: Illinois Financing Partners. Įsigijo gautinų sumų: už $275,4 milijono. Priklauso delspinigių: $18,6 milijono
Įmonė: Vendor Capital Finance LLC. Įsigijo gautinų sumų: už $145 milijonus. Priklauso delspinigių: $16,9 milijono
Įmonė: Payplant. Įsigijo gautinų sumų: už $475,330 milijono. Priklauso delspinigių: $$39,530 milijono
Pagal Ilinojaus įstatymus, nėra nustatytos jokios ribos, kiek ilgai gali būti kaupiami delspinigiai už praterminuotus mokėjimus, tad nuo 2010 metų valstija vien delspinigiams išleido apie $929 milijonus, atskleidžia valstijos kontrolieriaus administracijos duomenys.
Trys iš keturių šiuo metu programoje dalyvaujančių konsorciumų jau dalyvavo panašioje programoje, priimtoje ankstesnio Ilinojaus gubernatoriaus demokrato Pato Quinno. Dabartinė programos versija iškėlė klausimų dėl to, kaip firmos buvo patikrintos ir atrinktos, dėl trūkstamos viešai prieinamos informacijos apie jų savininkus ir investuotojus bei spragų mokėjimų tiekėjams ataskaitose.
Maža to, likus dviem mėnesiams iki programos pradžios, baigė galioti vienos iš kompanijų „Payplant LLC“ registracija valstijoje, rodo Ilinojaus valstijos sekretoriaus administracijos turimi duomenys. Kompanijos atstovas dėl to apkaltino „procedūrinį neapsižiūrėjimą“ ir patvirtino, kad jau spalį buvo pradėtas LLC statuso atkūrimo procesas.
Kontroversiški vertinimai
„Skaidrumas turėtų būti labai svarbus aspektas, – sako Ilinojaus iždininkas demokratas Michaelas Frerichsas. – Turėdami tokią programą jokiu būdu nenorime, kad ji atsidurtų taip vadinamų paskolų ryklių rankose.“
Pasinaudodami turimais duomenimis, „Reuters“ analitikai apskaičiavo, kad vidutinė grąža iš pradelstų mokėjimų iki rugsėjo pabaigos buvo 8,14 procento. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Dow Jones indekso vidutinė grąža buvo vos 3,65 procento.
„Susidaro toks įspūdis, kad jiems yra paranku kuo ilgiau laukti“, – apie valstijos prekių ir paslaugų tiekėjų sąskaitų pirkėjus sako demokratė kongresmenė Elaine Nekritz.
Valstijos atstovė ryšiams su visuomene Meredith Krantz gynė programą, sakydama, kad ji padeda tiekėjams „greičiau gauti apmokėjimus, nei be šios programos, pagal įprastą valstijos mokėjimų ciklą“.
Viena stambus programoje dalyvaujantis valstijos tiekėjas, Čikagoje įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija „Safer Foundation“, tikina, kad kitos išeities nemato.
„Ar norite išvis nieko negauti, ar verčiau renkatės 90 procentų dabar, o 10 procentų vėliau?, – sako grupės prezidentas Victoras Dicksonas. – Mes pasirinkome gauti 90 procentų, nes tik taip galime toliau teikti paslaugas savo klientams.“
