Milijonams europiečių laiko sukiojimas dukart per metus reiškia staigų jų įprastos ryto rutinos pasikeitimą. Kai kuriose šalyse, ypač šiaurinėse, tai neretai reiškia, kad į darbą ir mokyklą žmonės ryte išvyksta visiškoje tamsoje.

Dabar įstatymų leidėjai Europos Parlamente nubalsavo už tai, kad būtų peržiūrima, ar Europos Sąjunga turėtų ir toliau pasilikti prie laiko keitimo. Pasak jų, Europos Komisija privalo pradėti „pilną dabartinės sistemos įvertinimą“, ir, jei pasirodys būtina, sudaryti naujus planus.

Jeigu viskas vyks taip, kaip nori bloko šalys-narės, tai gali reikšti, kad jau netolimoje ateityje jos galės pačios nuspręsti, ar reikia sukioti laiką pirmyn ir atgal tarp žiemos ir vasaros mėnesių.

Nors dabartinės sistemos rėmėjai tikina, kad ji taupo energiją ir mažina nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, jos kritikai teigia, kad laikrodžio sukiojimas gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių sveikatai.

„Miego trūkumas, kuri daugeliui piliečių sukelia [laikrodžio sukimas], kelia realią kelių saugumo problemą, – praėjusios savaitės debatuose Strasbūre, Prancūzijoje sakė prancūzų „žaliųjų“ partijos narė Karima Delli, pridurdama, jog nėra tikslių duomenų, ar dabartinė sistema padeda taupyti energiją. – Tyrimai, rodantys avarijų keliuose ar miego sutrikimų padidėjimą tuo laikotarpiu, privalo būti vertinami rimtai. Tai yra didelio skaičiaus avarijų, susijusių su labiausiai pažeidžiamais kelių dalyviais, priežastis. Aš turiu omenyje pėsčiuosius ir dviratininkus.“

Tačiau Belgijos parlamentarė Hilde Vautmans sakė, kad prarandamas vasaros laikas gali reikšti, jog „septynis mėnesius mes neteksime po vieną valandą šviesos“. Ji sakė: „Tai gali reikšti pabaigą nuostabiems vasaros vakarams su draugais sodo terasoje, važinėjimuisi dviračiais ar bėgiojimui, o taip pat žemesnę gyvenimo kokybę apskritai.“

„Dabar įsivaizduokite, kad atsisakome žiemos laiko. Na, tai taip pat nėra galimas variantas, nes jis reikštų, kad penkis mėnesius saulė kils viena valanda vėliau, o vaikai privalės eiti į mokyklą tamsoje: tai labai pavojinga, – pridūrė parlamentarė. – Visa tai apsvarsčius, aš noriu būti išmintinga. Mes turėtume išsaugoti dabartinę sistemą.“

ES transporto komisarė Violeta Bulc savo ruožtu įspėjo, kad bet koks sprendimas keisti laiko sistemą privalo būti priimtas visos Europos lygmeniu.

„Nekoordinuotas nacionalinis laiko keitimas metų eigoje sukurtų labai svarbių problemų geram mūsų vidaus rinkos funkcionavimui, ypač transporto sektoriuje, – sakė slovėnų politikė. – Taigi, jeigu mes kada nors nuspręsime nustoti sukioti laikrodį, tai turi būti padaryta visoje Europos Sąjungoje, sinchronizuota ir bendra maniera.“

384 įstatymų leidėjai Europos Parlamente balsavo už dabartinės politikos peržiūrą. Kai ji bus baigta, ankstyvi rytai ateityje daugybei europiečių gali atrodyti visai kitaip.

Dabartiniai ES reikalavimai numato bendrą datą pavasarį ir rudenį, kuomet laikrodžiai privalo būti pasukami viena valanda į priekį arba viena valanda atgal visose 28 Bendrijos šalyse, siekiant suteikti vieną papildomą dienos šviesos valandą vasaros vakarais ir žiemos rytais.

Tačiau nuomonės dėl šios sistemos naudos visame žemyne smarkiai skiriasi. Praėjusį mėnesį Suomija griežtai pareikalavo nutraukti laiko sukiojimą visoje Europos Sąjungoje, kai šiuo klausimu sukurta peticija surinko daugiau nei 70 000 šalies gyventojų parašų, jiems reikalaujant, kad vyriausybė nutrauktų šią praktiką.

2014-aisiais Rusija taip pat perėjo prie nuolatinio žiemos laiko po žlugusio eksperimento, kai šalis ištisus metus gyveno vasaros laiku. Rusų įstatymų leidėjai aiškino, kad nuolatinis vasaros laikas didina su stresu susijusias sveikatos problemas, ypač šiaurės Rusijoje, kur rytai niūriais ir šaltais žiemos mėnesiais išlikdavo tamsūs ilgesnį laiko tarpą.