Rekordinis skaičius migrantų, bėgančių nuo smurto ir skurdo tokiose neramumų draskomose šalyse kaip Sirija, Afganistanas ir Eritrėja, šiemet mėgino pasiekti Europą jūra ir sausuma, nepaisydami rizikos gyvybei vykstant į pavojingas keliones ir varganą humanitarinę pagalbą Senajame žemyne. Štai paskutiniai šios savaitės įvykiai migrantų fronte.
Austrija
Austrija padidino savo inspekcijas ties šalies siena su Vengrija po to, kai viename į šalį važiuojančiame sunkvežimyje buvo rastas 71 uždusęs ir miręs migrantas. Inspekcijos sukėlė milžinišką, 30 km ilgio eismo kamštį pagrindiniame šalies greitkelyje Budapeštas-Viena. Kaimyninėje Vokietijoje, šalies vyriausybė Bavarijoje taip pat pranešė pradedanti specialius eismo tikrinimus greitkeliuose netoli sienos su Austrija.
Graikija
Graikijos pakrantės sargyba pranešė nuo praėjusio penktadienio surinkusi beveik 2 500 migrantų per savo paieškos ir gelbėjimo operacijas, žmonėms ir toliau plūste plūstant į Europą ieškant saugumo ir bėgant nuo karo ir skurdo baisumų Vidurio Rytuose, Afrikoje ir Azijoje. Pakrantės sargybos teigimu, per 70 atskirų operacijų netoli rytinių Lezbo, Chijo, Samo, Agatonisio, Farmakonisio, Koso ir Symio salų buvo išgelbėti 2 492 žmones.
Prancūzija
Aukšto rango ES pareigūnas pripažino, kad Europos šalys į šiais metais kilusią didžiulę migrantų krizę reagavo pernelyg lėtai, bei sakė, jog Bendrijos blokas privalo veikti greičiau įkuriant specializuotus migrantų perkėlimo centrus Graikijoje ir Italijoje. Šie „greito reagavimo“ centrai yra skirti greitai identifikuoti tuos pabėgėlius, kuriems tikrai reikia politinės apsaugos, ir atskirti juos nuo ekonominių migrantų, bėgančių nuo skurdo savo šalyse. Tarptautinės migracijos organizacijos teigimu, kol kas šiais metais į Europą atvyko daugiau nei 332 000 migrantų.
Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas pirmadienį taip pat pranešė, kad komisija sudarys pakankamai „saugių“ šalių sąrašą, kurių piliečiai neturėtų teisės pretenduoti į politinį prieglobstį. Į tą sąrašą būtų įtrauktos ir ES kandidatės-šalys Balkanų pusiasalyje. Šis žingsnis buvo žengtas po padidėjusio spaudimo iš Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.
Europos valdžia taip pat skyrė Prancūzijai papildomus 5 mln. eurų padėti migrantams, susitelkusiems šalies Kalė uoste ir siekiantiems kirsti Lamanšo sąsiaurį bei tokiu būdu patekti į Didžiąją Britaniją. Timmermanso teigimu, šis finansavimas buvo skirtas su tikslu įkurti naują pabėgėlių stovyklą, kurioje galėtų prisiglausti apie 1 500 migrantų iš Sudano, Eritrėjos ir kitų šalių, kurie dabar gyvena antisanitarinėmis ir vargingomis sąlygomis.
Vokietija
Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Europos Sąjungos šalis liautis kaltinus viena kitą ir aktyviau dalintis atsakomybe dėl politinio prieglobsčio prašančių pabėgėlių.
„Nėra prasmės viešai prasivardžiuoti vieniems su kitais“, - sakė Merkel.
Vokietija priims kur kas daugiau politinio prieglobsčio prašytojų nei bet kuri kita ES šalis, o Merkel ir toliau daro spaudimą 28 šalių blokui naujomis kvotomis pasidalinti migrantus.
Slovakija
Slovakijos ministras pirmininkas paskelbė, kad jo šalis „niekada nesutiks“ su sistema, kuri pareikalautų Europos Sąjungos narių priimti tam tikrą skaičių į ES atvykstančių pabėgėlių. Šalies premjeras Robertas Fico taip pat atmetė Vakarų kritiką, jog ES narės Centrinėje Europoje nepakankamai dalijasi Bendrijai atitekusia pabėgėlių našta. Slovakija, Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija yra tarp tų ES narių, kurios užblokavo planą nustatyti fiksuotus pabėgėlių skaičius.
Norvegija
Politinio prieglobsčio prašytojų iš Sirijos ir Viduržemio regiono banga dabar renkasi aplinkinį maršrutą į Europą: per Rusiją į tolimą Arkties pasienio postą Norvegijoje. Policijos teigimu, šiemet jau 151 žmogus kirto tą pasienio postą, dalis jų – dviračiais. Pasienio postas šiaurės rytiniame Norvegijos mieste Kirkenese, esančiame už 2 500 kilometrų (1 550 mylių) nuo Oslo, nėra atviras pėstiesiems.
