Du trečdaliai europiečių mano, kad Europos Sąjunga turėtų laikytis griežtos pozicijos derybose su Jungtine Karalyste dėl „Brexit“, atskleidė nauja apklausa.
65 proc. žmonių, apklaustų Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje, sakė, kad ES neturėtų leistis į kompromisus dėl esminių savo principų, tačiau išreiškė lūkesčius, jog bus siekiama palaikyti gerus santykius su Didžiąja Britanija.
„Chatham House-Kantar“ apklausa taip pat parodė, jog tik 18 proc. žmonių devyniose šalyse – palyginus su 49 proc. žmonių Britanijoje – mano priešingai: kad Europos Komisija derybose turėtų siekti išlaikyti JK kaip įmanoma arčiau, net jeigu tai prieštarautų Bendrijos principams.
Iš apklaustų europiečių, 57 proc. taip pat išreiškė nuomonę, jog ES susilpnino Britanijos sprendimas išstoti iš 28 šalių bloko, o 46 proc. manė, kad „Brexit“ yra blogas dalykas ES. Tuo tarpu net 70 proc. britų manė, jog ES nukentės dėl JK išstojimo.
Apklausos metu anksčiau šiais metais, prieš rinkimus Nyderlanduose ir Prancūzijoje, kurie baigėsi proeuropietiškai nusiteikusių politikų pergalėmis, buvo apklausta daugiau kaip 1 000 žmonių iš 10 šalių, įskaitant Britaniją.
Tuo tarpu kita apklausa, kurią praėjusią savaitę atliko Pew tyrimų centras, parodė žymiai didesnį europiečių palankumą Europos Sąjungai nuo „Brexit“ referendumo: 63 proc. respondentų iš 10 ES šalių teigiamai vertino Bendriją. Tai yra kur kas geresnis rezultatas nei pernai metų pavasarį, o teigiamai ES dabar vertina 18 proc. daugiau respondentų Vokietijoje ir Prancūzijoje, 15 proc. daugiau – Ispanijoje, 13 proc. daugiau – Nyderlanduose, bei 10 proc. daugiau – JK. Tik 18 proc. visų apklaustųjų išreiškė norą, kad jų šalis išstotų iš ES.
Įdomu tai, kad apklausa taip pat parodė, jog daugiau nei pusė (58 proc.) žmonių dešimtyje šalių prognozuoja, kad dar bent viena kuri nors ES valstybė gali išstoti iš Bendrijos per ateinantį dešimtmetį. Tokios nuomonės laikėsi net keturi penktadaliai graikų, kuriuos sunkiausiai palietė 2008 m. finansinė krizė, palyginti su mažiau nei puse vengrų ir lenkų.
Paklausti apie, jų nuomone, didžiausius ES pasiekimus, dauguma respondentų išskyrė laisvę gyventi ir dirbti bet kurioje bloko šalyje ir bevizę Šengeno zoną (po 17 proc. respondentų); europietišką taiką ir euro įvedimą (po 13 proc.), bei laisvą rinką (8 proc.). Tuo tarpu 29 proc. britų teigė manantys, jog ES neatnešė jokios reikšmingos naudos – tai daugiau nei 14 proc. vidurkis kitose devyniose šalyse.
Imigracija
Jungtinėje Karalystėje 35 proc. britų sutiko, kad imigracija buvo naudinga jų šaliai, tačiau 34 proc. su šiuo teiginiu nesutiko. Ispanijoje 38 proc. respondentų palaikė imigraciją - tai yra daugiausiai iš visų apklaustų šalių. Tačiau vos 7 proc. graikų ir vengrų manė, kad imigracija buvo teigiamas dalykas jų šaliai, palyginti su atitinkamai 68 proc. ir 74 proc., kurie su tuo nesutiko.
Islamas
Daugiau nei pusė respondentų visose 10 šalių (53 proc.) sutiko, kad „europietiškas ir musulmoniškas gyvenimo būdas yra nesuderinami dalykai“. Tokio požiūrio labiausiai laikėsi lenkai, kur su šiuo teiginiu sutiko du trečdaliai respondentų, graikai (64 proc.), ir austrai bei vengrai (po 62 proc.). Beveik du trečdaliai apklaustų austrų, vengrų ir belgų taip pat norėtų sustabdyti tolimesnę imigraciją iš musulmoniškų šalių, kaip ir 71 proc. lenkų. Ispanai (41 proc.) ir britai (47 proc.) buvo mažiausiai linkę sutikti su šiuo teiginiu. Apklausa taip pat atskleidė stiprią opoziciją Turkijos narystei ES, 61 proc. visų apklaustųjų teigiant, jog jie su tuo nesutinka.
Pabėgėliai
Tų šalių, kurios priėmė daugiausiai pabėgėlių, gyventojai buvo labiausiai linkę sakyti, kad kiekviena ES šalis-narė turėtų priimti pabėgėlius pagal nustatytą kvotų sistemą, tačiau požiūris į šį klausimą plačiai varijavo tarp atskirų šalių. Pavyzdžiui, 41 proc. britų teigė, jog kiekviena šalis turėtų pati nuspręsti, kiek pabėgėlių jai priimti, o trečdalis teigė, kad šalys apskritai neturėtų priimti jokių pabėgėlių.
