Respublikonų partijos nominanto prezidento rinkimuose Donaldo Trumpo kampanijos centre yra pasiūlymas pastatyti „didelę, didelę sieną“ ties Jungtinų Valstijų pasieniu su Meksika – ir priversi mūsų kaimynę už ją sumokėti.
Kol amerikiečiai diskutuoja apie tokios imigracinės politikos legitimumą, kelios Europos šalys jau yra apsistačiusios sienomis vedinos to paties tikslo, kaip ir Trumpas: kad sustabdytų į jų teritorijas plūstančius migrantus ir pabėgėlius.
Fizinės sienos tarp šalių yra statomos jau tūkstančius metus – pavyzdžiui, Didžioji Kinijos siena buvo pastatyta su tikslu apsisaugoti nuo barbarų invazijos, o Berlyno siena iki pat 1989 m. skyrė Rytų ir Vakarų Vokietiją. Ironiška, bet dabar Europos Sąjunga yra laikoma laisvojo judėjimo užuovėja. Bent jau tokia buvo iki praėjusių metų.
„2015-aisiais į globalinės žiniasklaidos akiratį pateko uždaromi šalių pasieniai ir statomos fizinės sienos, matomos migracijos ir neteisėto žmonių judėjimo kontekste“, - anksčiau šį mėnesį Migracijos politikos institutui (MPI) rašė Reece‘as Jonesas, Havajų universiteto geografijos profesorius adjunktas.
Dalis Europos šalių, esančių laisvojo judėjimo Šengeno zonoje, „grįžta prie savo nacionalinių pasienio punktų patikrų“, teigia MPI politikos analitikė Susan Fratzke.
Dar kitos šalys netgi įvedė pasienio punktų patikras ten, kur jos anksčiau neegzistavo. Pavyzdžiui, dabar pasieniečiai, dirbantys tarp Prancūzijos ir Belgijos, tikrina visų sieną kertančių keliautojų dokumentus.
Na, o tokios šalys kaip Vengrija nusprendė pastatyti tikras fizines sienas. „Tokie barjerai mums kelia didžiausią susirūpinimą“, - teigia Fratzke.
Ji sutinka, kad svarbu stebėti tą didelį skaičių pabėgėlių ir migrantų, atvykstančių į tam tikras šalis. Tai pasirodė akivaizdu pernai metais, kai politinio prieglobsčio pasiprašė tokia daugybė naujų atvykėlių, kad sistema paprasčiausiai nespėjo tų visų prašymų apdoroti laiku. Kita vertus, yra ir tokių šalių, kuriose „pasienio kontrolė tapo populistine priemone atsakyti į visuomenės baimes dėl naujai atvykstančių žmonių“, sako ekspertė. Pavyzdžiui, Vengrija neseniai surengė referendumą, kuriame 90 proc. balsavusiųjų atmetė Europos Sąjungos nustatytą pasidalijimo pabėgėliais kvotų planą (tiesa, jų sprendimas nieko nepakeis, nes referendume dalyvavo mažiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių gyventojų).
Ekspertai sutinka, kad fizinis žmonių patekimo į šalį blokavimas nėra veiksmingas būdas išvengti migracijos.
„Žmonės vis tiek mėgins kirsti sieną, - sako Jonesas. – Tiesiog jie tai darys kitoje vietoje ar kitokiais metodais.“
Fizinės sienos gali dalinai atbaidyti pabėgėlius tokiose vietose kaip Graikijoje, pažymi Fratzke, „bet, pažvelgus į centrinę Viduržemio jūros dalį (tarp Italijos ir Libijos), matyti migracijos augimas bei fiksuojamas dar didesnis mirčių jūroje skaičius“.
Iš arčiau pažvelkime, kaip atrodo tikroms ir metaforinėmis sienomis apstatyta Europa.
Prancūzija
Didžiosios Britanijos pareigūnai praėjusį mėnesį paskelbė finansuosiantys fizinės sienos statymo darbus, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią į šalį patekti migrantams ir pabėgėliams, besiglaudžiantiems „Džiunglėmis“ vadinamoje pabėgėlių stovykloje Prancūzijos uoste Kalė, kur iš viso gyvena maždaug 7 000 žmonių.
Skelbiama, kad plieninė struktūra, jau praminta „Didžiąja Kalė siena“, bus 13 pėdų aukščio bei tęsis kiek mažiau nei mylią. Nors ji nėra nei labai aukšta, nei labai ilga, jos simbolinė prasmė nepalieka vietos abejonėms – migrantams aiškiai parodoma, kad jie niekur nepageidaujami.
Įdomu tai, kad Jungtinės Karalystės siena apima ir Kalė uostą, tad nenuostabu, jog britai siunčia savo pajėgas per Lamanšo sąsiaurį ir stiprina gynybą, užkertant kelią migrantams ir pabėgėliams, norintiems pasiekti šalies krantus. Jau anksčiau buvo skelbiama, kad daugybė žmonių, gyvenančių tiek „Džiunglėse“, tiek kitoje netoliese esančioje pabėgėlių stovykloje, kurioje taip pat glaudžiasi tūkstančiai migrantų, yra bandę palikti Prancūziją, įšokdami į Angliją keliaujančius važiuojančius sunkvežimius ir juose pasislėpdami.
Vengrija pernai metais pagarsėjo kaip viena aršiausių prieš pabėgėlių imigraciją nusiteikusių šalių, o šalies ministras pirmininkas Victoras Orbánas neseniai paskelbė, kad bus statoma jau antroji spygliuota siena, kad būtų sustabdytas į šalį atvykstančių žmonių srautas.
Turkija-Sirija
Turkija taipogi pradėjo statyti cementinę sieną ties pasieniu su Sirija – kuris tęsiasi 560 mylių – kad sustabdytų iš tos karos draskomos šalies plūstančių pabėgėlių srautą. Tiesa, oficialiai Turkijos vyriausybė skelbiasi sirų laukianti su ištiestoms rankomis.
Kai siena bus baigta, ji turėtų būti 10 pėdų aukščio ir beveik 7 pėdų pločio. „Reuters“ praneša, kad statymo darbus numatyta baigti iki vasario mėnesio. Šiuo metu Turkijoje gyvena beveik 3 milijonai Sirijos pabėgėlių, skelbia Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra UNHCR.
Norvegija-Rusija
Norvegija rugpjūčio mėnesį pranešė taip pat statysianti sieną – 660 pėdų ilgio ir 11 pėdų aukščio – ties savo šiaurine siena su Rusija. Kai tokios sienos pradėjo kilti Balkanuose, migrantai ir pabėgėliai buvo priversti ieškoti naujų maršrutų į Vakarus. Kai kurie jų nukeliavo į šiaurę per visą Rusiją ir pateko į Norvegiją, kas ir paskatino kažkada draugiškumu migrantams garsėjusią šalį imtis naujų saugumo priemonių.
Pasak šalies Imigracijos direktorato statistikos, praėjusiais metais Norvegijoje politinio prieglobsčio pasiprašė 31 145 žmonės, arba beveik 20 000 daugiau nei metais prieš tai. Šalis kiek anksčiau taip pat nesėkmingai bandė atgal išsiųsti žmones, į ją patekusius dviračiais iš Rusijos pusės.
Vengrija-Serbija
Vengrija pernai metais pagarsėjo kaip viena aršiausių prieš pabėgėlių imigraciją nusiteikusių šalių, o šalies ministras pirmininkas Victoras Orbánas neseniai paskelbė, kad bus statoma jau antroji spygliuota siena, kad būtų sustabdytas į šalį atvykstančių žmonių srautas. Pirmoji siena, kuri yra 310 mylių ilgio, buvo pastatyta prieš metus, 2015 m. rudenį.
Vėliausiais turimais, spalio 5-osios, Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, ties šalies siena su Serbija vis dar lūkuriuoja apie 5 000 migrantų ir pabėgėlių. Tai yra 348 proc. padidėjimas nuo liepos pradžios, kuomet Vengrija priėmė įstatymą, leisiantį kai kuriuos iš tų žmonių sugrąžinti atgal į Serbiją.
Orbánas vasarą migraciją taip pat ne kartą vadino „nuodais“ bei skelbė, kad jo šaliai pabėgėlių nereikia. Žmogaus teisių stebėjimo organizacija praneša, kad prieš kai kuriuos migrantus ir pabėgėlius ties Vengrijos siena su Serbija yra naudojamas smurtas.
Austrija-Vengrija
Austrija liepos mėnesį galutinai nusprendė visą savo pasienį su Vengrija aptverti tikrų tikriausia siena. Anksčiau buvusi aktyvi Vokietijos sąjungininkė skelbiant atvirų durų pabėgėliams politiką, Austrija jau kuris laikas yra nusiteikusi prieš migraciją, o daugeliui keliaujančiųjų tampa paskutine stotele iš Graikijos į Vokietiją ar Švediją. Vis dėlto, tarp 2015 m. lapkričio ir 2016 m. kovo į Vokietiją iš Austrijos patenkančių pabėgėlių skaičius sumažėjo daugiau nei septynis kartus, skelbia „Reuters“.
Slovėnija-Kroatija
Slovėnija pernai metais nutiesė 78 mylių ilgio tvorą ties dalimi savo pasienio su Kroatija, kad uždarytų tą jo pusę, kuri buvo tapusi taip vadinamo Balkanų migracijos maršruto dalimi.
Makedonija-Graikija
Šiuo metu Graikijoje glaudžiasi apie 60 000 pabėgėlių, atskleidžia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos duomenys. Atgal į Turkiją, pagal kovo mėnesį tarp ES ir Turkijos pasirašytą susitarimą, sugrąžinti vos keli šimtai migrantų, o dar 4 140 perkelta į kitas Europos šalis, skelbia Tarptautinė migracijos organizacija. Likusių migrantų tolimesnis likimas kol kas lieka didžiąja dalimi nežinomas, bet akivaizdu, jog jiems greičiausiai nepavyks nusigauti gilyn į Europą, kadangi daugumos šalių sienos jiems yra uždarytos.
Bulgarija-Turkija
Panaši situacija ir Bulgarijoje. Praėjusiais metais buvo pastatyta tvora, turėjusi sustabdyti iš Turkijos atvykstančių žmonių srautą. Šią vasarą ji buvo prailginta. Tiesa, net ir šios priemonės nepadėjo visiškai sustabdyti migracijos. Tarp šių metų kovo ir rugsėjo mėnesių šalyje užfiksuotas maždaug 717 proc. nelegalios migracijos padidėjimas, atvykėlių skaičiui išaugus nuo 863 iki 7 070, skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.
Likę maršrutai
Iš Graikijos atkirtus visus įmanomus migracijos kelius, daugumai pabėgėlių lieka vienintelė ir pati pavojingiausia kelionė: iš Libijos į pietų Italiją. Tačiau net ir didelė tikimybė netekti gyvybės audringuose vandenyse neatbaido žmonių, kuriems tai neretai yra vienintelė viltis turėti geresnį gyvenimą. Na, o gelbėtojai ir toliau pluša: visai neseniai buvo pranešta, jog per vieną 36 valandų laikotarpį Viduržemio jūroje buvo išgelbėta daugiau kaip 10 000 žmonių.
Nors naujų atvykėlių į Europą skaičius, lyginant su pernai metais, nukrito bent trečdaliu (2016-aisiais į Europą jūriniu keliu iki spalio 9-osios atvyko 316 331 migrantas arba pabėgėlis, palyginus su 520 000 per visus 2015-uosius), žuvusiųjų skaičius pakilo.
„Vietoje to, kad statytų į pavojų migrantų gyvybes ir pripildytų kontrabandininkų žmonėmis laivus, Europos Sąjunga turėtų sutelkti dėmesį į pabėgėlių perkėlimo kvotų skaičiaus didinimą ir saugaus maršruto formavimą, - teigia geografijos profesorius Jonesas. – Jeigu tai nebus padaryta, ateinančiais metais žuvusiųjų skaičius tik augs.“
Nuotraukoje: Sirijos pabėgėliai kerta Vengrijos sieną
