Eleonoros Rigbi dingimas (Jie)
The Disappearance of Eleanor Rigby: Them
Režisierius: Nedas Bensonas. Vaidina: James McAvoy, Jessica Chastain, Viola Davis, Bill Hader, Isabelle Huppert, Ciaran Hinds, William Hurt, Jess Weixler
„Eleonoros Rigbi dingimas“ yra vienas keisčiausių įvykių naujausiame Amerikos kine. Scenarijaus autorius ir režisierius Nedas Bensonas su šiuo projektu dirbo daugiau nei 7 metus. Prieš 10 metų viename kino festivalyje jis susipažino su Jessica Chastain, kurią sužavėjo jo trumpametražiai filmai. Nuo to laiko šis projektas yra jų kūdikis. Prie jų prisijungė ir Jessicos geriausia draugė Jess Weixler ir taip po truputį užgimė idėja papasakoti istoriją, kaip seisminis įvykis gali sudrebinti poros santykius. Tai, kas prasidėjo kaip vienos moters istorija, rašoma specialiai Chastain vaidmeniui, išaugo į kai ką daug didesnio ir gilesnio, kol Bensonas suvokė pakankamai genialios koncepcijos potencialą: papasakoti istoriją iš dviejų perspektyvų – „Jo“ ir „Jos“. Bensonas šią savo idėją išplėtojo dar labiau, TIFF demonstruodamas iš karto abi versijas. Nors festivalyje buvo pirma parodyta „Jo“ versija, režisieriaus idėja yra tokia, kad abu filmai turi būti rodomi atskirai, o žiūrovai turėtų pasirinkti, kurią versiją jie nori pamatyti pirmiau. Beje, nors šie abu filmai JAV bus rodomi ne visuose kino teatruose (daugiau mažose, arthouse institucijose), labai rekomenduojame pažiūrėti būtent juos, nes šie abu filmai yra pranašesni už jų junginį „Jie“.
Taigi, aštuonių mėnesių laikotarpyje po sėkmingo pirmųjų dviejų juostų pristatymo festivalio publikai, Bensonas ir juostos platinimo teises turinti studija nusprendė sukurpti versiją „Jie“ - apkarpyti iš viso 3 valandų trukmės abu filmus ir sumontuoti į vieną dviejų valandų versiją. Kaip sakoma, žiūrovų patogumo dėlei, kad nereikėtų vargintis dviejomis juostomis. Tačiau dar kartą norime pabrėžti, jog „pasivarginę“ tikrai nepasigailės. Praktiškai visi kino kritikai sutaria, kad sujungtoji juosta neteko to originaliojo žavesio ir tikro žvilgsnio iš dviejų perspektyvų, tačiau vis tiek išlaikė nuostabią aurą, puikią aktorių vaidybą ir absoliučiai įtraukiantį veiksmą.
Versijoje „Jie“ su Eleonora Rigbi (taip, žinome, kur esate girdėję šį vardą - tačiau filme tai yra puikiai paaiškinama) ir jos vyru Konoru susipažįstame per jų pasimatymą (panašu, kad vieną pirmųjų). Praėjus nenurodytam laiko tarpui, Eleonora nušoka nuo Bruklino tilto. Ji išgyvena, tačiau netarusi nė žodžio palieka Konorą, parvyksta pas tėvus (Isabelle Huppert ir Williamas Hurtas) bei seserį (Jess Weixler) ir grįžta į koledžą baigti mokslų su geranoriškos dėstytojos (Viola Davis) pagalba. Tuo tarpu Konoras persikrausto pas tėtį (Ciaranas Hindsas) ir visa galva pasineria į darbą sunkiai besiverčiančiame restorane, kuris priklauso jam ir jo geriausiam bičiuliui šefui Stiuartui (Billas Haderis).
Filmas nesiekia nuslėpti visų problemų priežasties - pora neseniai neteko savo sūnelio. Galima sakyti, kad iš esmės tai yra filmas apie sielvartą, tačiau jis yra kur kas universalesnis. Neapsigaukite - tai tikrai ne Hallmark ar Lifetime tipo filmas. Ši juosta yra daugiaplanė, organiško tempo ir ritmo, graudi ir šmaikšti tuo pat metu - tikras malonumas. Net ir sutrumpintoje versijoje visi aktoriai gauna progos sužibėti. McAvoy tai tikrai yra geriausias jo vaidmuo - nuo pat pirmų akimirkų akivaizdu, kad jis yra savo kailyje. Chastain nuostabiai niuansuotai suvaidina Eleonorą ir šiai šaltai moteriai sugeba suteikti nesumeluoto žmogiškumo. Tikrai - abu aktoriai čia pasiekia meistriškumo zenitą, o geriausios filmo akimirkos yra tos, kai jiedu dalinasi kadrą. Prie puikaus ansamblio prisideda ir talentingai abiejų tėvų vaidmenis sukūrę Hurtas ir Hindas, „tylią krizę“ išgyvenanti pastoviai vyno taure apsiginklavusi Hupert bei ciniškai juokinga, tačiau žmogiškai nuoširdi Viola Davis.
„Eleonora Rigbi“ iš kitų tokio tipo filmų - ar tai būtų festivalių laurus skinančios prancūzų arthouse juostos ar jūsų mėgstamiausias Meg Ryan filmas – išsiskiria emocine gelme ir tuo, kad suteikia nepaprastą malonumą žiūrovui žingsnis po žingsnio, sluoksnis po sluoksnio atskleisti ir atrasti pasakojimą.
Jei nepavyks pažiūrėti „Jos“ ir „Jo“ versijų, atraskite laiko nors „Jiems“. Nors filmas buvo pagamintas Frankenšteino monstro principu, niekada nepasakytumėte, kad jis yra sudaigstytas iš dviejų skirtingų juostų (išskyrus tai, kad Chastain scenos turi oranžinį atspalvį, o McAvoy – mėlyną, tačiau tai tik suteikia dar daugiau žavesio). Neabejotinai tai yra vienas geriausių metų filmų. Beje - režisieriui jis yra debiutinis. Labai lauksim kitų jo darbų.
