Po metų Jungtinės Valstijos gali būti visiškai išsikapsčiusios iš pandemijos sukeltos ekonomikos duobės. Arba šalis vis dar nesugebės užlopyti $2 trilijonų trūkumo BVP pajamose, ekonomikai taip ir neatsigaunant, sveikatos krizei nesibaigiant, o šalyje nemažėjant bedarbystei.
Amerikos ekonominės ateities prognozės yra labai nevienareikšmiškos, mat Federalinio rezervo ir svarbiausių Volstrito firmų ekonomistams yra sunku įvertinti tokius reikšmingus nežinomuosius, kaip pandemijos eiga ir susikaldžiusio Kongreso gebėjimas sutarti dėl išlaidų plano.
Tai neduoda įstatymų leidėjams solidaus plano, pagal kurį galėtų veikti, o Federalinio rezervo taryba taip pat delsia skelbti naujus pagalbos ekonomikai žingsnius, kol nėra aišku, ko reikia ir kuriam laikui.
Kai Federalinio rezervo lyderiai netrukus susitiks deryboms, niekas nesitiki, kad jie imsis kokios nors iniciatyvos, dėl „absoliučios nežinomybės“, šią savaitę rašė „Cornerstone Macro“ analitikai. „Strateguoti tokiomis sąlygomis yra labai sudėtinga“.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad bet koks BVP – plačiausio ekonomikos aktyvumo rodiklio – atsigavimas gali nesulaukti atitinkamo pagerėjimo darbo rinkoje, o tai reiškia, kad milijonai bedarbių amerikiečių gali nepajusti jokio finansinės situacijos pagerėjimo, net jei BVP augimas pranoks visus lūkesčius.
Iš tiesų, nuo 1990-ųjų darbo rinka po recesijų atsigaudavo kur kas lėčiau nei BVP, nes kompanijos randa būtų išsiversti su mažiau darbuotojų ir laukia, kol paklausa visiškai atsigaus, prieš imdamiesi samdyti žmones. Turint galvoje milijonus pažeidžiamų bedarbių iš kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių, bei pokyčius atsirasiančius prekybos organizavime po viruso, gali užtrukti dar ilgiau, kol ant atsarginių suolelio pasodinti darbuotojai vėl sugebės atrasti sau nišą.
Šiuo metu darbo vietų skaičius lyginant su vasario mėnesiu yra sumažėjęs 11 milijonų. Kad būtų atkurti 8 milijonai per 2007-2009 metų recesiją prarastų darbo vietų prireikė daugiau nei 4 metų.
Šis atsigavimas yra labai akivaizdžiai kitoks. Tai, kad ekonomikoje buvo sukurta per 10 milijonų darbo vietų vos per keturis pastaruosius mėnesius nustebino daugelį politikos formuotojų. Rugpjūčio mėnesio duomenimis nedarbo lygis yra 8.4 % – t.y., mažesnis, nei Federalinio rezervo prognozuoti 9.3 % iki šių metų pabaigos. Centrinio banko vadovybė turi įvertinti, ar toks gerėjimo tempas išsilaikys ir pateikti savo ekonomikos prognozes.
Kai gegužę jie pateikė savo paskutines prognozes, jas skyrė realus atotrūkis. Individualios prognozės 2020 metams numatė, kad BVP sumažėjimas gali siekti nuo 10 % blogiausiu iki 4,2 % geriausiu atveju. Atotrūkis tarp dviejų kraštutinumų buvo 10 kartų didesnis nei 2019 metų gruodį, kai atotrūkis tarp optimistiškiausių ir pesimistiškiausių prognozių metų pabaigai tebuvo 0,5 %.
Metų pabaigos prognozės birželio mėnesį svyravo nuo 7 % iki 14 % – taip pat kelis kartus didesniu atotrūkiu nei per pastarąjį nuosmukį ir iš karto po jo.
Rekordinis augimas, o kas po to?
Ekonomistai sutaria, kad federalinei valdžiai kitą mėnesį išleidus pirmąją BVP sąmatą periodui nuo liepos iki rugsėjo, ji greičiausiai atskleis rekordinį augimą, kaip balandžio-birželio laikotarpiu buvo fiksuotas rekordinis mažėjimas. Tačiau ekonomistų prognozės ateičiai išsiskiria ne dėl taikomų modelių ar skirtingų skaičiavimo metodikų, bet dėl to, kaip jie vertina politinį klimatą ir kokią sėkmę prognozuoja vakcinai nuo koronaviruso.
Tarkime, Kongresas pritars $1 trilijono vertės ekonomikos skatinimo paketui, verslai atkurs savo inventorių, o vakciną turėsime ateinančių metų pradžioje. Tai sudarytų sąlygas „Goldman Sachs“ priklausančią pačią optimistiškiausią prognozę: 35 % metinį augimą nuo liepos iki rugsėjo, stabilų tolimesnį augimą ir greitą kopimą link priešpandeminės produkcijos lygio.
Tarkim, ekonomikos skatinimo nebus, vakcinos tyrimai užtruks, vartojimas bus letargiškas nes gyventojai ir savivaldybės neturės pinigų – tokiomis sąlygomis „ekonomika niekada neatgaus prieš COVID matytų tendencijų“, rašo „Deloitte LP“ vyresnysis vadybininkas Danielis Bachmanas, kuris yra tarp tų analitikų, kurie prognozuoja ilgalaikį smūgį ekonomikai.
Nemažai analitikų savo prognozes dabartiniam ketvirčiui modifikavo teigiama linkme, gaudami vis daugiau duomenų apie teigiamus pokyčius. Tačiau pats svarbiausias dalykas dabar yra tai, ar gerų ekonomikos naujienų srautas nenutrūks.
„Turime leisti sau mąstyti plačiau, nei mąstėme niūriomis pirmosiomis pandemijos dienomis“, – sako vyriausiasis „MFS Investment Management“ ekonomistas Erikas Weismanas.
„Tačiau, tam, kad galėtume iš tiesų optimistiškai žvelgti į ateitį, mums dar reikia ne itin nuožmaus gripo sezono. Išvengti konflikto su Kinija. Konstruktyvių naujienų dėl vakcinos. Ir prezidento rinkimų rezultatų, nesibaigiančio konstitucine krize, – sako jis. – Tikėtina, kad bent kažkas iš šių dalykų pasisuks negera linkme.“
