Žodis „dvasingumas“ šiais laikais vartojamas itin dažnai, tačiau kaip dažnai susimąstome, ką jis iš tiesų reiškia? Man dvasingumas paprasčiausiai reiškia santykį su viskuo. Kasdien mes jaučiame vienokį ar kitokį ryšį su savimi, su kitais, su daiktais, su gyvenimo patirtimis, su Dievu ir taip toliau. Mano klausimas jums būtų toks: ar jūs suvokiate, koks yra jūsų santykis?
Štai pavyzdys. Jėzus norėjo, kad mūsų santykis su kitais būtų toks, lyg mes visi būtume viena vienuma. Paskutinės vakarienės metu Jėzus meldėsi: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, [...] kad jie būtų viena, kaip mes esame viena.“ Jėzus mums sako, kad mes visi esame per jį suvienyti, o meilė – tai tas būdas, kuriuo mes turėtume megzti ryšius.
Pateiksiu palyginimą. Mūsų kūną sudaro milijardai ląstelių. Kiekviena iš tų ląstelių turi savo intelektą, ir kiekviena nuolat komunikuoja su kitomis. Jos visos veikia drauge, kad sukurtų nuostabią realybę, kurią mes vadiname „žmogaus organizmu“. O dabar pagalvokite apie žmoniją. Mūsų yra daugiau nei 7 milijardai. Kiekvienas žmogus turi savo intelektą, mes visi esame susieti to paties gyvybės principo ir, kaip tos ląstelės mūsų organizme, mes visi komunikuojame vieni su kitais vien per savo egzistavimo faktą. Vėlgi, idealiu atveju, mes turėtume vieni su kitais bendrauti taip, kad gerai būtų visai visumai.
Tačiau tarp mūsų organizmo ląstelių intelekto ir kiekvieno žmogaus intelekto yra esminis skirtumas: laisva valia. Organizmo ląstelės yra labai įvairios. Odos ląstelės žino, kaip kurti ir atnaujinti odą, kraujo ląstelės žino, kaip tvarkyti kraują ir taip toliau. Čia galiojantis esminis principas yra „vienovė skirtumuose“, kuri kaip tik ir sukuria sveiką kūną. Tie patys idealai galioja ir žmonėms: „Mylėkite vienas kitą taip, kaip aš jus mylėjau“, „Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi“ – skamba išmintingi Kristaus pamokymai. Kai žmonės vieni su kitais elgiasi kaip su lygiais bendros gerovės labui, mes patiriame džiaugsmą ir ramybę ne tik kiekvienas asmeniškai, bet ir visa žmonių bendruomenė.
Šiam vienovės, lygybės ir bendradarbiavimo santykių modeliui priešingas yra nelygybės modelis. Tai tas pats modelis, kokį prieš du tūkstančius metų naudojo Romos imperija ir kuris padarė smarkią įtaką mūsų pasauliui (ir, deja, mūsų Bažnyčiai), kuri išliko iki šiol. Šiame modelyje viršuje esantys žmonės įsakinėja esantiems žemiau, ką daryt ir kaip elgtis. Tai hierarchinis modelis, kai viršuje esantieji mėgaujasi privilegijomis, o esantys apačioje – ne. Šiuo atveju laikomasi įsitikinimo, kad esantys viršuje žino daugiau už atsidūrusius apačioje, todėl jiems ir tenka daugiau galios ir daugiau privilegijų. Šiame modelyje įsakymai ir valdingumas yra norma.
Grįžkime prie dvasingumo. Koks kasdien yra jūsų santykis su viskuo? Ar jūsų santykis su savimi pačiu yra pagrįstas meile, o gal jūs nuolatos pats sau kuriate gausybę taisyklių ir apribojimų?
Koks yra jūsų santykis su kitais? Ar į kitus žiūrite su meile? O gal manote, kad esate geresnis už kitus, teisiate juos ir naudojatės asmenine galia, kad juos tiesiogiai ar netiesiogiai pažemintumėte, parodytumėte jiems jų vietą?
Koks jūsų santykis su daiktais? Ar džiaugiatės tuo, ką turite, ar džiaugsmingai dalinatės savąja gausa su turinčiais mažiau? Ar jūs valdote savo turimus daiktus, ar tai jūsų daiktai valdo jus? Ar manote, kad būsite laimingas, kai turėsite daugiau – daugiau pinigų, daugiau daiktų, daugiau privilegijų, daugiau valdžios..?
Ar jūs patogiai jaučiatės tarp tų, kurie mąsto kitaip nei jūs? Ar jums priimtina „vienovė skirtumuose“? Ar jūs jaučiatės privalantis „pataisyti“ kitus, nes jūs žinote tiesą, o jie – ne? Ar jums priimtina tik „vienovė per konformizmą“?
Koks jūsų santykis su daiktais? Ar džiaugiatės tuo, ką turite, ar džiaugsmingai dalinatės savąja gausa su turinčiais mažiau? Ar jūs valdote savo turimus daiktus, ar tai jūsų daiktai valdo jus? Ar manote, kad būsite laimingas, kai turėsite daugiau – daugiau pinigų, daugiau daiktų, daugiau privilegijų, daugiau valdžios..?
Jei visi jūsų santykiai bus paremti meile, o visus žmones matysite kaip sau lygius, atrasite džiaugsmą ir ramybę. Tačiau jei jūsų santykiai paremti vien taisyklėmis, lūkesčiais, galia ir privilegija, jūs niekada neatrasite tikrojo džiaugsmo ir tikrosios ramybės.
Kaip jūs apibrėžtumėte savo dvasingumą?
Pranciškonų vienuolis, kun. Justinas Belitzas