Praėjusios savaitės pabaigoje Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyroje paskelbta žinutė, kad jis dievina ispanakalbius, savo absurdiškumu vis dėlto nepralenkė kito jo pareiškimo – kad recesijos atveju jis paskelbtų JAV skolų nemokumą.
„Aš skolinuosi žinodamas, kad nesėkmės atveju galima skolą grąžinti su lengvatomis, - sakė jis CNBC. – Aš skolinčiausi žinodamas, kad jeigu ekonomika patirs krachą, bus galima skolų mokėjimą apeiti.“
Tačiau ekonomistai teigia, kad tokia strategija yra tokia pražūtinga, kad net kalbėti apie tai pavojinga. Recesijos atveju Trumpas su Jungtinių Valstijų finansiniais įsipareigojimais elgtųsi kaip su savo kaprizingais apsilankymais pas kirpėją – gal skolas mokėtų, o gal pasakytų, kad sumokės „kitą kartą“. Kaip aiškina Joshas Barro iš „Bussiness Insider“, tai ne tik reprezentuotų istorinį JAV nemokumo paskelbimą ir pastatytų šalį į tokių valstybių kaip Graikija ar Argentina vietą, bet ir įžiebtų tarptautinę finansinę krizę, „investuotojams supratus, kad šalies iždas nebėra saugi užuovėja bei reikalaujant padidinti palūkanų normą mainais į išaugusią riziką“.
Trumpas žada Ameriką ir vėl padaryti didžia šalimi, tačiau iš arčiau pažvelgus į jo politinius pasiūlymus, kad ir kiek jų nedaug būtų, aiškėja, kad vien per pirmuosius savo prezidento kadencijos metus jis greičiausiai pakenktų šalies ekonomikai kaip niekas kitas.
Problemos ištakos veda prie jo labai aršių pasisakymų imigrantų iš Meksikos atžvilgiu. Jo „planas“ deportuoti 11 mln. nelegalių imigrantų iš šalies sumažintų ekonomiką maždaug 2 proc., skelbia Amerikos veiksmų forumas (AAF), konservatyvi ir verslą skatinanti nevyriausybinė organizacija. Staigus 7 mln. darbininkų deportavimas sukeltų milžinišką šoką tūkstančiams kompanijų bei lemtų BVP sumažėjimą, kuris reikštų $400-600 mlrd. vertės gamybos nuostolius, atskleidžia AAF analizė, o labiausiai nukentėtų tokios pramonės šakos kaip statybų ir slaugos sektorius.
„Dalykai, kuriuos žada Donaldas Trumpas, yra absoliučiai nerealūs“, - „Reuters“ sakė Douglas Holtzas-Eakinas, forumo prezidentas ir senatoriaus Johno McCaino 2008 m. prezidentinės kampanijos patarėjas ekonomikos klausimais.
Trumpo planas uždaryti JAV sieną su Meksika kainuotų dar keliais milijardais dolerių daugiau. Tačiau, iš finansinės pusės, tai yra turbūt mažiausiai neraminantis jo politinių fantazijų aspektas. Priešingai, labiau ekonomistus gąsdina jo pateiktas ekonominis planas, pagal kurį federalinės įplaukos per ateinantį dešimtmetį sumažėtų beveik $10 trln., kaip apskaičiavo Mokesčių politikos centras.
Jis taip pat neplanuoja sumažinti lėšų „Medicare“, „Medicaid“, veteranų išmokoms, gynybai ar socialinės gerovės programai, kas, kartu su įsiskolinimų dengimu, šiuo metu sudaro daugiau nei du trečdalius vyriausybės išlaidų. Dar daugiau – keli jo pasiūlymai rodo, kad jis padidintų išlaidas tam tikrose srityse. Tokiu būdu deficitas labai greitai pasiektų precedento neturintį lygį taikos laikotarpiu, ir tai nepridėjus recesijos, kurią sukeltų masinės deportacijos.
Štai tokia ta Trumpo ekonomika: sukurti nebūtiną ekonominę krizę deportuojant 7 mln. darbininkų, sumažinti mokesčius turtingiesiems ir priversti Jungtines Valstijas pasiskolinti trilijonus dolerių iš tarptautinių skolintojų, kurių Trumpas galbūt nė neketina grąžinti. Tai būtų pati didžiausia, kvailiausia recesija per visą Amerikos istoriją.
Štai tokia ta Trumpo ekonomika: sukurti nebūtiną ekonominę krizę deportuojant 7 mln. darbininkų, sumažinti mokesčius turtingiesiems ir priversti Jungtines Valstijas pasiskolinti trilijonus dolerių iš tarptautinių skolintojų, kurių Trumpas galbūt nė neketina grąžinti. Tai būtų pati didžiausia, kvailiausia recesija per visą Amerikos istoriją.
Trumpas nedemonstruoja sveiko proto ekonominiais klausimais (ir turbūt daugeliu kitu), tačiau tai nemažina rinkėjų pasitikėjimo juo - didžioji dalis jo „žavesio“ kyla ne iš jo, kaip pašalinio, pozicijos respublikonų partijoje, o iš jo opozicijos partijos pastaruoju metu aktyviai reiškiamam pasišventimui didinant fiskalinę beprotystę.
Respublikonų elitas į vis gilėjančią pajamų nelygybės bedugnę sureagavo pasiūlydamas apkarpyti mokesčius turtingiesiems. Paulas Ryanas, paprastai partijoje vaidinantis „tėvo“ vaidmenį, didžiausio populiarumo sulaukė pažadėjęs sumažinti jiems mokesčius ir tironiškai apkarpyti socialinę paramą neturtingiesiems.
Trumpo ekonominės idėjos yra tokios pavojingos, kad vargu ar verta į jas pačias žiūrėti rimtai. Tačiau žinant, kad jis sugebėjo tapti labai rimtu ir laba tikėtinu respublikonų nominantu prezidento rinkimuose, mes neturime kito pasirinkimo. Kaip ir visa jo kandidatūra, taip ir jo idėjos yra vienas didelis, nejuokingas anekdotas, kurį vertinti visa šalis yra priversta labai rimtai.