Režisavo: Michael Engler. Vaidina: Michelle Dockery, Matthew Goode, Tuppence Middleton, Maggie Smith
Ilgus metus prie tokių žymių televizinių projektų kaip „Unbreakable Kimmy Schmidt“, „Masters of Sex“, „Nashville“, „Deadwood“ ir „Downton Abbey“ dirbantis Michaelas Engleras pagaliau išplaukia į plačiuosius vandenis debiutuodamas pilno metro režisūroje su pastarojo šešerių sezonų turinčio serialo kino versija.
Dauntono abatijoje gyvenimas teka įprasta vaga – aristokratai gyvena savo gyvenimą, tarnai savo ir visi jaučiasi laimingi. Kol iš Londono neatkeliauja telegrama, kurioje rašoma, jog netrukus pas juos vienai nakčiai apsistos karališkoji pora. Prasideda visiems didžiausias galvos skausmas, kuris neleis niekam užmerkti akių prieš tokį svarbų ir neeilinį vizitą.
Serialas „Dauntono abatija“ mėgavosi nepaprastu populiarumu, tad ir šis filmas buvo kuriamas būtent dėl to – iš pagarbos serialo gerbėjams, kuriems nė nereikia šio filmo pristatinėti, nes jie puikiai žino, koks malonumas jų laukia. Nenuostabu, kad žiūrovas į įvykius yra tiesiog įmetamas, be jokio veikėjų pristatymo – negi yra nemačiusių šio serialo? Tačiau filmas vystosi taip nuodugniai ir aiškiai, jog netrukus įtraukia net ir nesusipažinusius su serialu.
Kaip ir seriale, viskas nuspalvinta britišku humoru ir sveika ironija. Juostoje netrūksta pokalbių ne tik apie politinius aspektus bei požiūrį į monarchiją kaip reiškinį, bet ir kitus labai aktualius dalykus, kurie buvo, yra ir bus dar ilgus šimtmečius būdingi britams. Jūsų laukia vaizdingas aristokratų ir jų tarnų gyvenimo paveikslas. Istorija statoma ant santykių ir tarpusavio bendravimo pamato, kas serialo gerbėjams sužadina nostalgiją, ir net jo nemačiusiems leidžia susigyventi su juostoje rodomais visų taip numylėtais herojais.
Kaip smagu stebėti spalvingų ir skirtingų personažų santykius bei įvairius jų gyvenimo posūkius, kurie neapsieina be intrigų. Vieni įsimyli, kiti išsiskiria, treti nori atgauti turtus, o ketvirtiems tiesiog norisi tarnauti ir būti įvertintiems. Ir visa tai veikia kuo puikiausiai. Herojai gyvi ir spalvingi, o ko daugiau reikia norint gauti smagų ir gerai išvystytą pasakojimą apie juos ir jų gyvenimo pasirinkimus.
Vizualiai – tai puota akims. Herojų kostiumai, šukuosenos, grimas, vidinės ir išorinės dekoracijos bei kiti svarbūs vizualios estetikos aspektai pavergia nuo pat pirmų kadrų. Labai kokybiškai atliktas filmo dailininkų darbas, kuris leido ekrane išvysti XX amžiaus pradžia alsuojančią Jungtinę Karalystę.
Kas dėl humoro, tai tie žmonės, kurie matė serialą manau žino, ko reikia laukti iš scenaristų, tačiau tie žiūrovai, kurie atsidurs šio filmo peržiūroje nežinodami apie ką eis kalba, gali būti nustebę. Visgi britiškas humoras nėra priimtinas visiems, tad, jeigu jo nemėgstate, šio filmo seansas kine gali pasirodyti ne toks ir juokingas. Taiklūs ir sarkastiški juokeliai susijęs su britiška kultūra, istorija bei mentalitetu buvo vietoje ir laiku. Ypatingai žavi ir tai, jog buvo apsieita be jokio keiksmažodžio, nors britų kinas pasižymi išties riebiais posakiais, kurie dažnai puošia jų kuriamus filmus.
„Dauntono Abatija“ – be galo nuotaikingas ir itin maloniai nuteikiantis pasakojimas apie įdomiai pateiktus aristokratus bei jų aplinką, kurioje verda aistros, intrigos ir įvairūs konfliktai, priverčiantys jausti malonumą nuo kiekvieno šioje juostoje pateikto siužetinės linijos posūkio. Be to, filmas siūlo ir įtikinamą charizmatiškus personažus įkūnijusių aktorių vaidybą, akis ir ausis kerinčią techninę pusę bei itin britišką atmosferą, kuri nuo pat pirmų akimirkų priverčia įsimylėti šią istoriją.
Tai malonus sielai projektas, po kurio peržiūros nuoširdžiai užsinori dar kartą (ar pirmą kartą) pasižiūrėti serialą, kad vėl sugrįžtume į Dauntono abatiją pas visus šiuos šaunius filme parodytus žmones ir pasimėgautume jų gyvenimo peripetijomis. Filmas suteikia išties daug gerų emocijų, kurios neišgaruoja net ir po kelių valandų seansui pasibaigus. O tai yra tikrai geras ženklas, nes tokių komedinių juostų, kuriose nedominuoja vulgarumas, šiais laikais yra labai reta.
