Šimtų tūkstančių nuo karo bėgančių žmonių kelionė į Europą šiais metais atkreipė viso pasaulio dėmesį į Sirijos pabėgėlių krizę. Tačiau nors jau daugiau nei 4 mln. žmonių pabėgo iš Sirijos dėl ten metų metus besitęsiančio pilietinio karo, dauguma savo namų netekusių sirų ir toliau lieka šalyje – ir yra sunkiai pasiekiami tarptautinės bendruomenės pagalbos ir apsaugos.
„Šalies viduje savo namų netekę žmonės daugeliu atvejų yra labiau pažeidžiami už pabėgėlius, arba pažeidžiami kitais būdais“, - sako Stephanie Kim Gee, Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos pabėgėlių teisių programos bendradarbė.
Iki šių metų spalio, Sirijoje vis dar buvo per 6,5 mln. namų neturinčių gyventojų – tai didžiausia tokia populiacija pasaulyje, skelbia Jungtinės Tautos.
„Mes kalbame apie problemos mastą, kurį galima palyginti su situacijomis Europoje 1945-aisiais, kai daugiau nei pusė populiacijos buvo netekusi savo namų“, - teigia Guillaume‘as Charronas, Namų netekusių žmonių stebėjimo centro ekspertas.
Tie milijonai žmonių susiduria su kitokiais iššūkiais nei tie jų tautiečiai, kurie pabėgo į Europą. Visoje Sirijoje nebeliko nė vienos vietos, kurioje būtų galima tikėtis bent minimalaus saugumo, ir tai yra milžiniška problema šalyje likusiems žmonėms.
„Šalyje likę sirai bėga iš savo namų ir apsigyvena kitose šalies vietose dėl daugybės priežasčių, kurios varijuoja nuo savadarbių bombų atakų ir Sirijos vyriausybės išpuolių iki bėgimo nuo „Islamo valstybės“ kontrolės ir smurto“, - teigia Kim Gee.
Pilietiniame Sirijos kare savo gyvybių jau neteko daugiau nei 200 000 žmonių. Mažiausiai 1,2 mln. namų taip pat buvo apgadinti arba sugriauti, skelbia Jungtinės Tautos. Keičiantis konflikto taškams, sirai neturi kitos išeities kaip tik nuolat judėti iš vienos vietos į kitą, kad pabėgtų nuo priekinių fronto linijų. Daugelis tokių žmonių dar prieš karą buvo ekonomiškai pažeidžiami, ir tai tik pagilino jų problemas, kai jie buvo priversti palikti savo namus.
„Mes pastebėjome, kad tie rajonai, kuriuos pirmus palietė represija, buvo, socialiai kalbant, vieni vargingiausių rajonų, - sakė Charonas. – Kai konfliktas visiškai prasiveržė ir tapo nebevaldomas, tai reiškė, kad iš namų išstumti žmonės, ir taip buvę labiausiai pažeidžiami visuomenėje, susidūrė su pačiomis didžiausiomis problemomis.“
Finansų trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dauguma žmonių, kurie buvo priversti trauktis iš savo namų, nepalieka šalies, sako žmogaus teisių ekspertai. Pabėgimas iš Sirijos pareikalauja pinigų transportui ir gali kainuoti tūkstančius, jeigu pabėgėlio tikslas yra pasiekti Europą. Kiti paprasčiausiai neturi reikiamų tapatybės dokumentų, arba juos prarado.
„Tai neretai yra žmonės, kurie norėtų pabėgti, bet negali to padaryti, - sakė Kim Gee. – Ekonominiai sunkumai ir, kartais, dingę dokumentai, prisideda prie sunkumų paliekant šalį.“
Savo šalyje įkalinti sirai neturi tokių teisių ir apsaugos, kuriomis gali džiaugtis pabėgėliai kitoje sienos pusėje. Nors pabėgėliai turi teisę gauti finansinę pagalbą ir politinį prieglobstį daugumoje šalių, Sirijoje likę žmonės paprastai neturi kitos išeities, tik pasikliauti Assado režimu.
„Jie yra visiškai priklausomi nuo savo vyriausybės sistemos“, - teigia Kim Gee. Milijonai tokių žmonių glaudžiasi tose šalies dalyse, kurias JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras klasifikuoja kaip „sunkiai pasiekiamas“, ar kaip vietas, į kurias negali reguliariai patekti humanitarinės pagalbos darbuotojai.
Žmogaus teisių ekspertai ir stebėtojai pabrėžia, kad prieigos trūkumas taip pat apriboja žinias, kurias mes gauname apie kenčiančių žmonių patirtis Sirijoje. Visi situacijos įvertinimai paprastai remiasi informacija, kuri yra pasenusi ar nepaprastai ribota.
„Tai galima pavadinti informacijos apie tai, kas vyksta su skirtingomis žmonių populiacijomis Sirijoje, juodąja skyle, - sako Kim Gee. – Žvilgsnis į tai, kas vyksta, paliečia tik patį paviršių, o kas slypi po paviršiumi, kol kas beveik nežinoma.“