„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ nuo 2008 metų atliekama psichologinio klimato stebėsena rodo, kad lietuviai, nepaisant COVID-19 krizės ir kitų negandų, išlieka gana laimingi, tačiau nerimą kelia mažėjantis pilietiškumas, didėjantis pesimizmas ir susvetimėjimas.
Lietuvoje 2020-ųjų kovą paskelbus karantiną, patiriančių nerimą, liūdesį, pyktį ir stresą gyventojų dalis didėjo kartais. Tačiau 2021 metų pabaigoje galime teigti, kad didžioji visuomenės dalis iš esmės apsiprato su COVID-19 grėsme bei ribojimais ir patiria žymiai mažiau neigiamų emocijų bei streso. Tyrimo rezultatai rodo, kad patiriančių nerimą visuomenėje nuo 2020 m. kovo pabaigos iki 2021 m. gruodžio sumažėjo nuo 64,3 iki 41,1 proc., liūdesio – nuo 46,8 iki 28,9 proc., pykčio – nuo 35,6 iki 20,3 proc., streso – nuo 45,8 iki 19,5 proc.
Labai laimingais ir gana laimingais 2021 metų pabaigoje save laikė 68,6 proc. šalies gyventojų. Tai šiek tiek mažiau negu iki COVID krizės, kai laimingų buvo 72,7 proc., tačiau 2020 ir 2021 metais taip besijaučiančių buvo praktiškai tiek pat.
„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad visuomenės „laimingumas“ yra gana inertiškas reiškinys ir net vykstant reikšmingiems pokyčiams reikia metų ar dvejų iki tol, kol pamatome gyvenimo vertinimo pokyčius. Sakykime, prasidėjus ekonominei krizei 2008 metais, kai laimingais save laikė 72,7 proc. gyventojų, 2009 metais tokių buvo 3 procentais mažiau, o 2010 metais – jau 17 proc. mažiau.
Nerimą kelia kitų rodiklių, kurie daro įtaką psichologiniam visuomenės klimatui, blogėjimas. Pirmiausia per dvejus metus sumenko su pilietiškumu susiję rodikliai. Į klausimą „Didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis“ teigiamai atsakė 76,7 proc., nors 2019 metais tokių buvo 85,3 proc. Į klausimą „Jaučiu, kad galiu daryti poveikį visuomenės gyvenimui“ 2019 metais buvo 23,2 proc., 2021 metų pabaigoje – tik 18,1 proc.
Psichologas G. Chomentauskas mano, kad visuomenėje vėl pradeda dominuoti pesimistinis tonas. Su teiginiu „Ateitis man atrodo niūri“ sutiko 2019 metais 34,9 proc., o 2021 metais – jau 45,7 proc. Tiek pesimistų turėjome tik nuo 2009 iki 2012 metų – ekonominės krizės laikotarpiu. Tai ne tik psichologinis rodiklis. Pesimizmas stipriai veikia žmonių socialinį ir ekonominį aktyvumą, juk vargu ar pradėsi naują verslą, ar investuosi laiką į savo karjerą Lietuvoje, ar gimdysi vaikus, jei ateitis atrodo nieko gero nežadanti.
Per dvejus metus reikšmingai padidėjo žmonių susvetimėjimas (anomija). Nuo 2011 metų jis nuosekliai mažėjo, o 2019 metais fiksavome rekordiškai mažiausią anomijos skalės rodiklį. Tačiau per dvejus pastaruosius metus jis vėl pradėjo augti.
„Neabejotinai prie to prisidėjo nenuoseklios COVID valdymo priemonės ir jų komunikacija, sukėlusi visuomenės susipriešinimą. Valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, vis dar neatsižvelgia į socialinę psichologiją ir tuo daro žalą visuomenei bei savo pačių reputacijai", – mano G. Chomentauskas.
Rinkos ir viešosios nuononės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė tikina, kad per dvejus pandemijos metus krito visuomenes pasitikėjimas daugeliu visuomenės institutų, didėja visuomenės fragmentacija ir skirstymasis į „savus“ ir „svetimus“. Tokios tendencijos Lietuvos visuomenę daro pažeidžiamą kaistančios geopolitinės situacijos kontekste.
Naujausia reprezentatyvi 1067 asmenų apklausa atlikta 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis.
