Jau penktus metus iš eilės turėjau galimybę dalyvauti atrenkant Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ dalyvius. Per šį laikotarpį perskaityti šimtai gyvenimo aprašymų ir įkvepiančių, neretai ir ašarą nubraukti priverčiančių, motyvacinių laiškų bei gerokai per tūkstantį rekomendacijų.
Per tuos metus yra įstrigusi ne viena mintis iš motyvacinio laiško, bet, ko gero, daugelį jų apibendrina ši citata iš pernykščių motyvacinių laiškų: „Ką gali duoti savo šaliai? Kiek pakeista, bet itin gera J. F. Kenedžio frazė puikiai apibrėžia mano santykį su Lietuva. Su šalimi, kuri man, gimusiam 1989 m., keitėsi ir tobulėjo tiesiog akyse, tad ir niekaip neturėjau deramos progos suabejoti jos gerumu ir potencialu. Anksti supratau, kad patys kuriame aplinką sau ir kitiems. Nuo pat „Kurk Lietuvai“ įkūrimo programa atrodė kaip išskirtinė galimybė tiek įgyvendinti vertybinius bei visuomeninius siekius, tiek ir kurti karjerą bei vardą Lietuvoje“.
Per penkerius metus kito ir augo ne tik mūsų programa, bet ir patys kandidatai. Kiekviena karta išsiskyrė savomis stiprybėmis. Jei pirmaisiais programos metais daugiausiai sulaukdavome itin patriotiškai nusiteikusių, užsienyje studijas pabaigusių profesionalų, nepriklausomos Lietuvos vaikų, degančių noru keisti Lietuvą, tai pernai metais atrankų metu girdėjome labai daug argumentų, kad JPP „Kurk Lietuvai“ yra vienintelis tiltas, galintis emigravusius mūsų tautiečius sugrąžinti namo, užtikrinant jiems darbo vietą ir galimybę vėl integruotis Lietuvoje.
Šių metu atranka vėl buvo išskirtinė. Stebino kandidatų profesionalumo lygis – turėjome mokslininkų, verslininkų ir net chirurgų bei daugybę kitų profesionalų, norinčių atiduoti duoklę Lietuvai ir savo tarptautinę patirtį galinčių pritaikyti Lietuvoje. Kadangi planuojame projektus vykdyti ir regionuose, daugelis atrankos dalyvių teigė, kad nedvejodami sutiktų savo, pavyzdžiui, Oksfordo universitete, pietryčių Azijoje ar tarptautinėse kompanijose įgytą patirtį pritaikyti šalies regionuose, nes mano, kad būtent ten labiausiai reikalingas proveržis. Labiausiai šiais metais nustebinęs ir išsiskyręs faktas buvo tas, kad daugiau nei 90 proc. kandidatų teigė, kad norėtų prisidėti prie žmogaus teisių Lietuvoje gerinimo ar įvairių socialinių problemų sprendimo. Tuo tarpu ankstesniais metais daugiausiai pasiūlymų sulaukdavome šalies ekonominio potencialo didinimo srityje. Ko gero, žvelgiant į Lietuvą iš tolo, jaunimui, gyvenančiam užsienyje, atrodo, kad Lietuvai reikia daugiau dėmesio skirti ne ekonominių, bet socialinių problemų sprendimui. Ne veltui kasmet Užsienio reikalų ministerijos atliekamose užsienio lietuvių apklausose užsienio lietuviai, paklausti apie svarbius veiksnius, svarstant grįžimo į Lietuvą galimybes, kaip vieną iš svarbiausių veiksnių nurodo požiūrį į žmogų ir toleranciją.
Kas lemia sėkmę atrankose?
Pirmasis atrankos etapas – CV atranka. Kandidatai turi pateikti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir dvi rekomendacijas. Tikrai pasitaikydavo užuomaršų pateikti visu prašomus dokumentus. Galimybes papulti į kitą atrankos etapą tai sumažina beveik iki 0. Rekomendacijos mums padeda įvertinti kandidato motyvaciją ir dedamas pastangas būtent „Kurk Lietuvai“ atrankai, be to, padeda geriau atskleisti kandidato asmenybę. Šiais metais gavome ypač daug laiškų dėl to, kas turėtų rašyti rekomendacijas. Šioje vietoje visuomet atsakymas būna tas pats. Rekomendacija turi papildyti kandidato CV ir motyvacinį laišką ir padėti atrankoje. Esame sulaukę rekomendacijų net iš kandidatų artimųjų, pvz., vienai mūsų pirmos kartos programos dalyvių rekomendacijų buvo parašę tėvai, nors tai nėra dažnas pavyzdys ar kažkas, ką labai norėtumėme rekomenduoti kitiems, tačiau šios dalyvės atveju tėvų rekomendacija padėjo puikiai atskleisti kandidatės savybes, kurios buvo labai reikalingos projektuose, kuriuos ji įgyvendino programos metu. Taip pat daug rekomendacijų gauname iš universitetų dėstytojų, vadovų ar kolegų. Ne visuomet gavus darbdavių ar kolegų rekomendaciją verta ją siųsti, nes kartais jos turinys neleidžia pamatyti kandidato potencialo kurti Lietuvai. Pavyzdžiui, vienoje iš pernai gautų rekomendacijų buvo vos pora sakinių: „Jis samdytas kuruoti krepšių gamybą Azijoje. Su darbu susitvarkė be priekaištų: sugebėjo rasti kompromisus su gamyklų vadovais ir geros kokybės produkciją į Lietuvą išsiųsti laiku“. Gavus tokią rekomendaciją tikrai ilgai dvejojome, tačiau kandidatą pasikvietėme į pokalbį, kuriame paaiškėjo, kad krepšiai buvo milijoninis užsakymas, apimantis ne vieno produkto liniją (lagaminai, kuprinės ir kt.), o kandidatas turėjo išskirtinę projektų valdymo patirtį.
Jei CV daugelis paruošia be priekaištų, tai motyvaciniai laiškai kartais tampa dideliu išbandymu. Vis dar gauname dalį motyvacinių laiškų, kurie yra itin bendri ir standartiniai, gauname ir 5 puslapių ilgio rašinius. Kartais pasitaiko, kad motyvaciniai laiškai skirti net ne mūsų organizacijai, tačiau per klaidą pasiekia mūsų pašto dėžutę. Vienas iš labiausiai mus pralinksminusių ir atkreipusių mūsų dėmesį, bet negarantavusių papuolimo į kitą atrankos etapą motyvacinių laiškų baigėsi tokiu sakiniu (kalba netaisyta): „Žodžiu nerašysiu ant kiek esu afigėnas ir tinku jūsų komandai ir vietoje to pasiūlyčiau susitikti gyvai ir pabendrauti, juk gyvas pokalbis kurkas veiksmingesnis nei 100 banalių žodžių.“
Visus kriterijus atitinkančius ir dokumentus pateikusius kandidatus įprastai kviečiamės į pirmąjį pokalbį gyvai arba „Skype“. Šiame pokalbyje bandome įvertinti kandidatų asmenybę ir motyvaciją, stipriausiai pasirodžiusius kviečiame į finalinį pokalbį, kuriam reikia parengti 10 min. prezentaciją pasirinkta tema. Šio gyvo arba nuotolinio pokalbio metu kandidatus vertina ne tik programos organizatoriai, bet ir pasirinktos temos ekspertai.
Tad kas gi vienus išskiria iš kitų ir kas mums padeda apsispręsti, ar kandidatas gali tapti „Kurk Lietuvai“ dalyviu?
Motyvacija
Be jos joks kandidatas nėra papuolęs į programą. Motyvaciją kurti Lietuvai tikimės matyti ir motyvaciniame laiške, ir pokalbiuose. Apie ją turėtų byloti ir kandidatų įgyvendinti projektai bei visuomeninė veikla.
Kompetencija
Vertindami kiekvieną kandidatą visų pirma bandome įsitikinti, ar jis arba ji sugebės įgyvendinti pokyčių projektą viešajame sektoriuje. Tam yra reikalingi projektų valdymo įgūdžiai, viešojo sektoriaus išmanymas, pasirinktos temos išmanymas, gebėjimas analizuoti ir daryti išvadas ir pasiryžimas siekti rezultatų.
Komunikacija
Būnant programoje patys dalyviai turi komunikuoti raštu ir žodžiu apie savo projektus, tad vertiname viską: kaip atrodo gyvenimo aprašymas, prezentacija (antrojo pokalbio metu), kaip dalyvis bendrauja. Taip pat peržiūrime galutinio kandidato sąrašo dalyvių socialinių tinklų profilius ir komunikaciją juose, neretai tai apie dalyvius pasako daug daugiau nei jų gyvenimo aprašymai ar motyvaciniai laiškai. Kartais tai pakiša ir koją.
Iš kiekvieno kandidatuojančio į programą tikimės, kad jis nori būti lyderiu, nebūtinai formaliu, nebūtinai kažkam vadovauti, bet tiesiog visuomet daryti daugiau nei tikimasi ir būti pavyzdžiu kitiems bei įkvėpti kitus kurti Lietuvai.
Tad tapti „Kurk Lietuvai“ dalimi nėra sunku, jei to labai nori, tam pasirengi ir aiškiai apie tai iškomunikuoji. Vienas iš keisčiausių nesėkmingų būdų bandyti tai įrodyti buvo prieš metus įvykęs atrankos pokalbis, kuriame kandidatas teigė, kad neketina nieko apie save pasakoti, atskleisti savo motyvacijos ir žadėti, koks būtų naudingas programai, o jei norėtumėme tai sužinoti, turėtumėme tiesiog jį pasamdyti. Taip pat norėtųsi paminėti vieną iš puikiausių pavyzdžių. Viena iš trečiosios „Kurk Lietuvai“ kartos dalyvių eidama į finalinį atrankos pokalbį, kuriame turėjo pristatyti prezentaciją, ne tik atliko išsamų tyrimą, apklausė kelias dešimtis pašnekovų, bet ir sukūrė video, išsamiai pristatantį nagrinėjamos temos problematiką ir pateikė visus siūlymus problemai spręsti. Po pokalbio su kolegomis tik bandėme išlaikyti rimtį ir neišsiduoti, kad tai buvo keliolika kartų geriau, nei galėtum tikėtis iš žmogaus, vos prieš porą dienų gavusio užduotį ir nagrinėjančio visai nežinomą temą.
Iš kiekvieno kandidatuojančio į programą tikimės, kad jis nori būti lyderiu, nebūtinai formaliu, nebūtinai kažkam vadovauti, bet tiesiog visuomet daryti daugiau nei tikimasi ir būti pavyzdžiu kitiems bei įkvėpti kitus kurti Lietuvai.
Agila Barzdienė, programos „Kurk Lietuvai“ vadovė, www.kurklt.lt
